Kūnas negali funkcionuoti be cholesterolio, jis padeda organizmui suskaidyti riebalus arba lipidus plonosiose žarnose tam, kad jie galėtų būti absorbuojami į kraujotaką. Kepenyse cholesterolis susijungia su lipidais ir baltymais ir sudaro sudėtingus junginius, vadinamus lipoproteinais.
Cholesterolis yra būtinas ląstelių membranų formavimuisi, hormonų gamyboje, jis padeda virškinti maistą, prisideda prie Vitamino D gamybos, kai oda yra veikiama saulės. Cholesterolis leidžia žmogaus ląstelėms judėti ir keisti formą (ko negali daryti augalai, nes neturi cholesterolio). Iš esmės jo reikia naujų ląstelių gamybai ir augimui (todėl tiek daug cholesterolio kiaušiniuose!). Taip pat, cholesterolis yra reikalingas estrogenų, testosterono, progesterono, kortizolio, aldosterono, tulžies gamybai. O svarbiausia, net 25% Jūsų kūne esančio cholesterolio yra smegenyse, jo reikia sinapsių gamybai ir priežiūrai, įvairiausių hormonų gamybai… Būtent todėl labai svarbu sureguliuoti cholesterolio gamybą Jūsų organizme, o ne jį pašalinti… Jei cholesterolis neatliks savo darbo, pasekmės gali būti labai skaudžios.
Akivaizdu, kad cholesterolis yra viena iš pagrindinių medžiagų mūsų organizme, jis yra gyvybiškai svarbus, kad žmogus galėtų tinkamai funkcionuoti… Ir organizmas tai žino! Būtent todėl organizmas cholesterolį gali pasigaminti beveik iš visko: angliavandenių, baltymų ar riebalų. Cholesterolio gamybos procesas organizme yra gana sudėtingas (daugiausiai vyksta kepenyse), todėl organizmas neatsisako jo sugerti iš (gyvūninės kilmės) maisto, nors kiekis, kuris gali būti absorbuotas iš, tarkim, mėsos ar kiaušinių, šiandien, yra labai perdėtas…(iš tikro apie 15%). „Didelis cholesterolio kiekis?“ – girdime – „sumažink mėsos ir kiaušinių!“ Tai negali būti toliau nuo tiesos. Tiesiog todėl, kad didžioji dauguma cholesterolio yra gaminama organizme, o ne „imama“ iš maisto, organizmas yra per daug protingas ir negalėtų rizikuoti būti priklausomas nuo išorinių šaltinių. Cholesterolis yra pernelyg svarbi medžiaga tinkamam organizmo funkcionavimui, todėl gamina jį pats. Sunku patikėti? Tiesiog „pagooglinkite“ „Vegans high cholesterol“ [veganai didelis cholesterolis] ir teorija, kad „riebus maistas sukelia aukštą cholesterolį“ subliūkšta, kadangi žmonės, kurie išvis nevalgo gyvūlinės kilmės produktų, taip pat turi problemų su dideliu cholesteroliu!
Taigi, kur slypi aukšto cholesterolio problema? Akivaizdu, kad per didelė jo gamyba kepenyse. Cholesterolio norma organizme, kaip mes visi žinome, yra labai svarbi. Per didelė cholesterolio norma yra siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis… Aterosklerozė, insultas, infarktas, permušimai, širdies nepakankamumas, perikarditas, koronarinė širdies liga… Širdies ligos yra Nr.1 žudikas pasaulyje (antrasis yra vėžys, o trečioji mirties priežastis Amerikoje ir Europoje yra mirtis nuo receptinių vaistų[26] !
Organizmas turi mechanizmą sureguliuoti cholesterolio santykį. Pagaminamas, taip vadinamas, „gerasis“ cholesterolis (DTL – didelio tankio lipoproteinai) pašalina „blogojo“ (MTL – mažojo tankio lipoproteinai) cholesterolio perteklių. Kaip ir pavaizduota šioje trumpoje animacijoje (anglų k.):
MTL cholesterolis yra vadinamasis „bloguoju“. Kodėl jis vadinamas bloguoju? Juk tai viena iš svarbiausių medžiagų organizme, be jo mes mirtume! Per didelis šio cholesterolio kiekis siejamas su koronarine širdies liga, infarktu, insultu ir kitomis su kraujotaka ir širdimi susijusiomis ligomis. Jis kaupiasi ant arterijų sienelių ir suformuoja kietą ir storą medžiagą, dėl kurios arterijų sienelės kietėja ir storėja, taip siaurindamos pačias arterijas ir mažindamos kraujo pratekėjimą, o šis procesas vadinamas ateroskleroze.
DTL cholesterolis yra taip vadinamas „gerasis“ cholesterolis. Šis cholesterolis “lupa” blogąjį cholesterolį nuo sienelių ir neša jį atsikratymui.
Štai todėl, kai Jūs tikrinatės cholesterolį, nors MTL ir bendras cholesterolio kiekis yra svarbu, DTL/MTL santykis yra svarbiau, nes rodo, kaip jūsų kūnas susidoroja kai cholesterolis yra per didelis. Tokiu būdu yra nustatoma širdies ir kitų kraujotakos problemų rizika.
Iš pirmo žvilgsnio cholesterolio kiekis kraujyje gali būti šiek tiek sudėtingi… Pamėginkime išsiaiškinti. Cholesterolis yra matuojamas milimoliais litre kraujo (kartais mg/dl).
Bendras cholesterolis norma | |
< 5 mmol/l | Reikiamas kiekis |
5 – 6 mmol/l | Riba |
> 6 mmol/l | Per aukštas |
MTL cholesterolio norma (Kuo mažiau, tuo geriau) | |
< 1.4 mmol/l | Norma žmonėms su širdies ligomis ar didele infarkto rizika |
< 1.8 mmol/l | Norma žmonėms su širdies ligomis ar infarkto rizika |
< 3.0 mmol/l | Norma |
> 3.0 mmol/l | Didelis cholesterolis |
> 5.0 mmol/l | Labai aukštas cholesterolis |
DTL cholesterolio norma (Kuo daugiau, tuo geriau) | |
< 1 mmol/l (Vyrams) < 1.2 mmol/l (Moterims) | Labai blogai |
1-1.2 mmol/l (Vyrams) 1.2-1.5 mmol/l (Moterims) | Norma |
1.6 mmol/l ir virš | Gerai |
Trigliceridai | |
< 1.7 mmol/l | Gerai |
> 1.7 mmol/l | Reikia mažinti |
Pagrindinis klausimas išlieka: kodėl Jūsų organizmas gamina per daug cholesterolio (jau išsiaiškinome, kad padidintas cholesterolis „neateina“ su maistu, kaip įprastai Jums buvo peršama)? „Tai genai!“ – girdžiu jau rėkia Jūsų daktaras… „Taip, tai DNR!“ – antrina didžiosios vaistų gamybos kompanijos. Ar tikrai manote, kad tai Jūsų močiutės kaltė? Tai kur tuomet buvo cholesterolio problemos, sakykim prieš 300 metų? Tuomet žmonės suvartodavo du ar tris KARTUS daugiau kalorijų per dieną ir iš jų didžiąją dalį gyvulinės kilmės maisto… Taip jau yra, kad genai nesikeičia taip greitai, tad cholesterolio „epidemija“ (kokia yra dabar) jau būtų egzistavusi prieš šimtmečius… (net turint omenyje, kad maisto racionas buvo beveik išskirtinai gyvulinės kilmės). Ne, padidėjusio cholesterolio paveldėti negalima (išskyrus tikroji genetinė liga šeiminė hiper-cholesterolemija, kuri, kaip ir turėtų, pasireiškia dar vaikams). Ar žinote kodėl taip patogu kaltinti „genetiką“? Todėl, kad tai Jus „pastato“ į „jūs-nieko-negalite-dėl-to-padaryti“ poziciją. Jums ‘nereikia’ sportuoti, ‘nereikia’ nebevalgyti šlamštmaisčio, ‘nereikia’ vengti saldumynų ir transriebalų, galite ramiai ir toliau plempti alų… Tik pirkite vaistus (statinus), visą likusį gyvenimą! Deja, mažai kas nori, kad Jūs pasveiktumėte – pastovus klientas visą likusį gyvenimą yra geriausia pelno siekiančios organizacijos verslo schema. Tikrąsias per didelio cholesterolio priežastis aptarsime žemiau. Dabar, trumpam, susitelkime ties statinais, vaistais naudojamais nuo cholesterolio.
Daktaras Malcolm Kendrick teigia, kad statinų trūkumai nusveria galimą naudą daugeliui žmonių. Statinų skyrimas pacientams didėja kiekvienais metais beveik 30%. Taigi, netrukus visiems, perkopusiems 50 metų, teks juos vartoti. Pacientai turėtų paklausti savo gydytojų “Kiek man dar liko gyventi, jei aš vartosiu statinus?” O ir kokia bus to likusio laiko kokybė? Kaip rodo tyrimai, statinai turi didelį šalutinį poveikį, kuris gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę.
Oficialiai teigiama, kad statinų sukeliamą šalutinį poveikį gali pajusti iki 40% vartojančiųjų…(ką?!).
Štai Olandijoje buvo atlikta 4738 statinus vartojančių žmonių apklausa, kuri atskleidė, kad dažniausias, net 40% iš visų pajutusių šalutinį poveikį žmonių patyrė raumenų skausmus ir beveik trečdalis (31%) juto sąnarių skausmus. Taip pat, 16% teigė, kad turėjo virškinimo problemų ir 13% patyrė atminties praradimą.
Kitas tyrimas atskleidė, kad pacientų, kurie turėjo neabejotiną arba galimą šalutinį poveikį nuo statinų, jų gydytojai netirdavo bei neigė bet kokius galimus statinų keliamus šalutinius poveikius ir niekaip nevertino jų poveikio paciento gyvenimo kokybei.
Jei vartojate statinus ir jus kamuoja sąnarių skausmas, raumenų skausmas, kepenų veiklos sutrikimai, virškinimo sutrikimai, raudonis, padidėjęs cukraus lygis kraujyje ar diabetas – tai gali būti statinų sukeliamas šalutinis poveikis. ĮSPĖJIMAS: jei Jūsų kraujotakos būklė ypač “sunki”, staigus šių vaistų vartojimo nutraukimas gali būti pavojingas. Pamėginkite pasitarti su savo gydytoju.
Deja vartodami šiuos vaistus nesveikstate, o tik maskuojate sunkią kraujotakos sistemos būklę.
Iki šios dienos nėra atlikta nei vieno didelio moterų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis bei vartojančių statinus tyrimo, kuris įrodytų, kad statinai prailgina gyvenimo trukmę bent viena diena. Be to, mažesnės rizikos moterų vartojančių statinus gyvenimo trukmė irgi nepailgėja ir nėra užkertamas kelias širdies smūgiams…
Šalutiniai poveikiai (iš webmd.com/side-effects-of-statins):
Grįžkime prie pagrindinio klausimo…
Tai gali būti Jums visiškai netikėta, bet yra daugybė tyrimų ir tie, kurie ieško gali nesunkiai rasti atsakymus. Taigi, kas lemia perteklinę cholesterolio gamybą Jūsų organizme? Jei trumpai, tai cukrus (gliukozė)!
Kaip tai vyksta?
Žinoma, kad cholesterolis sudaro aterosklerozines plokšteles arterijose ir užkemša kraujagysles. Tačiau supratus, kad cholesterolis yra priemonė uždegimui kontroliuoti ir tvarkyti uždegimo daromą žalą, „sistemos“ paveikslas tampa akivaizdus… Kadangi lėtinių ligų priežastis yra uždegimas, o ne cholesterolis [20]. Kaltas iš tikro yra uždegimas. O kas labiausiai kelia uždegimą jūsų kraujagyslėse? Cukrus kelia didžiulį uždegimą [1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18]. Vartojant cukrų (paprastuosius angliavandenius – dažniausiai bet ką, kas saldu) organizme gaminasi kenksmingi junginiai (AGE – angl.: Advanced glycation end products). Jie susidaro, kai riebalai arba baltymai jungiasi su cukrumi kraujyje. AGE sukelia oksidacinį stresą ir uždegimą [19].
Taigi, uždegimas kyla dėl hormonų ir gliukozės pusiausvyros sutrikimų. Kadangi uždegimas kenkia mūsų kraujagyslių sienelėms, mūsų organizmas bando „užtaisyti“ problemą, kepenyse gamindamas daugiau cholesterolio ir siųsdamas jį „klijuoti“ uždegimo sudirgintas vietas kraujagyslėse. Cholesterolis savaime nėra problema, o greičiau yra žalos, atsirandančios dėl kitų priežasčių, sprendimas. Problema yra uždegimas, kurį (dažniausia) sukeliame valgydami saldėsius (tai didžiausias priešas, bet uždegimą, kaip žinome sukelia ir kaitintas aliejus, hidrinti (trans) riebalai (kepta, gruzdinta, pusfabrikačiai ir kepiniai) ir kitokios medžiagos bei chemikalai).
Taip, esame įpratę manyti, kad su cukrumi problemų turi tik diabetu sergantys žmonės, tačiau gliukozė organizme aktyvuoja hormoną, kurio veikimo principai gana stebinantys. Pasirodo, tai vienas iš pagrindinių hormonų organizme, signalizuojantis saugoti maistines medžiagas, mažina cukraus lygį kraujyje (jei nemažintų, su tokia „šiuolaikine“ dieta mes iškart mirtume), tačiau iš tikrųjų pagrindinė jo funkcija – kaupimo/augimo hormonas. Kai mūsų kraujyje yra jo per daug, organizmas gauna signalą augti, o augimui mums reikia naujų ląstelių, o kad tai įvyktų mums reikia, atspėjote, – cholesterolio! Taigi, pakeldami gliukozės lygį kraujyje „apgauname“ organizmą, kad mums reikia daugiau cholesterolio ir prasideda dar didesnė jo gamyba kepenyse… Dr. Georgia Ede (diagnosisdiet.com) puikiai tai sudėlioja:
„… Kraujo gliukozės lygis pakyla, kai valgome per daug angliavandenių(!), ypač perdirbtų, turinčių aukštą glikeminį indeksą. Kai pakyla cukrus, organizmas gauna signalą įjungti HMG-CoA reduktazę [ta pati, kurią blokuoja statinai], kuri tuomet signalizuoja visoms ląstelėms gaminti daugiau cholesterolio, net jei jo ir nebereikia. Tai pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug žmonių turi padidėjusį cholesterolį. Cukrus, miltai bei krakmolas yra atsakingi už per didelę cholesterolio gamybą. Būtent todėl angliavandenius ribojančios, žemo glikeminio indekso, arba keto dietos sunormalizuoja cholesterolio lygį organizme – šios dietos sumažina gliukozės lygį, o tai sumažina HMG-CoA reduktazės aktyvumą.„
Kaip ir minėta anksčiau, daugeliui žmonių vartoti cholesterolį mažinančius vaistus (statinus) gali būti pavojinga. Geriausia dieta tokiu atveju – ketogeninė. Plačiau apie ketogeninę dietą rasite čia ketogenine.lt. Šios dietos laikytis gana sudėtinga, kadangi visų produktų proporcijos yra atvirkščiai, nei esame įpratę ir mums yra „brunkama“. Apie 80% visų kalorijų turi sudaryti riebalai (gerieji, ne kaitinti aliejai ir trans riebalai), apie 15% baltymai ir apie 5% angliavandeniai tik iš nešakninių (nes negalima krakmolo) daržovių. Tai žiedinis kopūstas, brokolis, cukinija, agurkas ir visos lapinės daržovės. Taigi, jokių košių, bulkučių, bulvių, duonos, alkoholio, vaisių, miltų, cukraus, sulčių ir bet ko, kas saldu. Tai gana sunki dieta, taikytina sunkiais atvejais. Paleo ar Atkinso dietos taipogi yra geriau negu visai neriboti angliavandenių vartojimo.
Žinoma, kad tai medicininiai grybai. Pirmosios kartos statinai buvo išgauti iš grybų ir neturėjo šalutinių poveikių… Ar žinote kokia yra didžiausia medicininių grybų problema? Jie negali būti patentuoti („patentas“ priklauso gamtai), todėl didžiosios vaistų kompanijos negali monopolizuoti rinkų ir generuoti milžiniškų piniginių srautų… Būkime objektyvūs, dažnai natūralios cheminės medžiagos taip staigiai neveikia, o pacientams, dažniausiai ir reikia rezultatų „čia ir dabar“. Išgėriai tabletę ir kitą dieną cholesterolis jau mažas… Kompanijos visuomet mėgina chemiškai „klonuoti“ augalų veikliųjų medžiagų veikimo principus, tuomet gali patentuoti savo „kūrinį“… Ar jos nori, kad Jums būtų šalutinis poveikis? Aišku, kad ne, jos stengiasi kaip tik gali, tačiau mūsų kūnai nėra įpratę metabolizuoti nenatūralias, chemines medžiagas. Jūs, aišku, suprantate, kad medicina nėra altruistinis mokslas, tai verslas… Multimilijardinis verslas… O koks yra KIEKVIENO verslo tikslas? Generuoti/didinti pelną! Taigi, kas atsitiktų, jei pelno siekiantis verslas staiga, paprastai ir visiems laikams, išgydytų Jūsų aukšto cholesterolio problemą? Kas atsitiktų verslui? Jis prarastų pelną ir bankrutuotų… Taigi, galite būti ramūs, tai greitai nenutiks. Tai nėra sąmokslo teorija, tik objektyvus žvelgimas į faktus.
Grįžkime prie medicininių grybų. Azijoje medicininiai grybai naudojami šimtmečiais, o vakarų pusrutulyje medicininių grybų tyrimai bando „vytis“ tik paskutiniais dešimtmečiais… Tyrimai moksliškai pagrindžia tradicinį medicininių grybų naudojimą rytų šalyse ir patvirtina įspūdingą, plataus poveikio, naudą žmogaus organizmui. Atrodo medicininiai grybai turi geriausius atsakymus į kai kurias, jau beveik epidemija tapusias, 21-ame amžiuje žmones užgriuvusias ligas. Mokslininkai identifikuoja junginius ir sudėtingas medžiagas, kurios pasižymi antimikrobinėmis, antivirusinėmis, prieš-auglinėmis, antialerginėmis, imunitetą skatinančiomis, priešuždegiminėmis, anti-diabetinėmis, cholesterolį mažinančiomis bei kraujotaką ir širdies darbą gerinančiomis savybėmis.
Tai pasakytina ir apie grybą Auricula Auricularia. Rytuose šis grybas naudojamas net apie 2000 metų gerklės skausmui ir uždegimui bei kaip kraujo tonikas. Šio grybo medicininės paskirties moksliniai tyrimai patvirtina net dar platesnį veikimo spektrą. Šie eksperimentai [21] padarė išvadą, kad iš šio grybo izoliuoti du gliukanai (veikliosios medžiagos) pademonstravo stiprias priešvėžines savybes, kai buvo panaudoti pelėms su implantuotu naviku.
Dar svarbiau, tyrimai su genetiškai diabetinėmis pelėmis atskleidė, kad polisacharidas išgautas iš Auricula Auricularia grybo turėjo hipoglikeminį poveikį. Tyrimai, kai pelėms buvo su maistu įdedama šio polisacharido, parodė sumažėjusią plazmos gliukozę ir gliukozę šlapime [22].
Nieko naujo, kad medicininiai grybai turi su diabetu ar vėžiu kovojančių savybių (pvz.: plačiai ištirta medžiaga Lentinan, išgauta iš Shiitake grybų, naudojama vėžiui gydyti kartu su chemoterapija ir radioterapija), tačiau būtent Auricula Auricularia grybas pasižymi plataus spektro veikimu kraujui. Nustatyta, kad jo aktyvūs polisacharidų junginiai veikia kraujo koaguliaciją, trombocitų agregaciją ir trombozę. Tyrimai taip pat rodo, kad šių grybų ekstraktas yra veiksmingas mažinant cholesterolio kiekį kraujyje bendrai, ir, visų svarbiausia, įrodyta, kad sumažina „blogo“ (MTL) cholesterolio kiekį. Tai paskelbta International Journal of Medicinal Mushrooms [23, 24].
Šis tyrimas[25] taip pat patvirtino rezultatus:
Auricula Auricularia polisacharidų poveikis kraujo lipidų metabolizmui ir lipoproteinų lipazės aktyvumui pelėms, maitinant cholesteroliu praturtinta dieta, padarė išvadą, kad per burną vartojant [A. Auricularia] polisacharidus, žymiai pagerėjo bendras antioksidantinis aktyvumas, lipoproteinų lipazės veikla, o malondialdehido [lipidų peroksidacijos žymuo] lygis sumažėjo, kaip sumažėjo ir aterosklerozės žymenys. Žymiai sumažėjo bendras cholesterolis bei MTL cholesterolis. Šios išvados atskleidžia teigiamą šių grybų poveikį kaip priemonė gydant aukštą cholesterolį.“
Jei domina papildomi tyrimai ir literatūra, rasite puslapio apačioje.
Apibendrinkime Auricula Auricularia ekstrakto naudą:
Priešuždegiminis poveikis. Šie polisacharidai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, kuris sutampa su šio grybo tradiciniu naudojimu rytų kultūrose.
Stiprus antioksidacinis poveikis, stabdo senėjimo procesą.
Antitrombozinis poveikis. Šie polisacharidų ekstraktai slopina trombocitų agregaciją ir didina krešėjimo laiką, kitaip tariant, skystina kraują, todėl jam lengviau „pratekėti“. Širdžiai lengviau „pumpuoti“ tokį kraują, todėl mažėja spaudimas.
Mažina cholesterolį. Įrodyta tyrimais, kad Auricula Auricularia polisacharidai sumažina bendrą kraujo cholesterolio, trigliceridų ir blogojo, MTL cholesterolio kiekį kraujyje bei didina gerojo, DTL cholesterolio lygį kraujyje.
Neturi šalutinio poveikio, nebent esate alergiška(s) grybams.
Jei šis medicininis grybas yra toks efektyvus, kodėl tada Jūsų gydytojas paskyrė statinų ar kitų chemiškai sukurtų vaistų Jūsų cholesterolio kiekiui mažinti? Kodėl nepaskyrė Jums Auricula Auricularia ekstrakto? Ypač žinant didžiulį šalutinį poveikį, kurį statinai gali sukelti? Kaip ir minėta, gamtoje atsirandantys junginiai tiesiog negali būti patentuoti, todėl didžiųjų farmacijos įmonių jie nedomina, jas domina tik jų veikimo principas… O Jūsų gydytojas? Jis, greičiausiai, tiesiog nežino, kad tokie grybai egzistuoja… Jūs manote, kad Jūsų gydytojas, grįžęs namo, po tikrai sunkios darbo dienos (o darbas, pripažinkite, tikrai sunkus) dar mokosi, seka, skaito tyrimus? Jis tik išrašo pagal procedūrą reikiamus išrašyti vaistus (p.s. tiesa, yra ir tikrai gerų, autoritetingų, apsiskaičiusių ir pasišventusių savo profesijai specialistų, tik iškarto „nenurašykite“ savo daktaro).
Grybų milteliai kapsulėse (ne ekstraktai):
Siekiant reikšmingų rezultatų, tokių papildų reikėtų gerti saujomis. Šiuo atveju mums reikalingų veikliųjų medžiagų kiekis mažas. Tačiau tokie grybai labai tinka gardinti patiekalus, puikus prebiotikas jūsų žarnynui.
Alkoholio ekstraktai:
Skystuose alkoholio ekstraktuose mums reikalingi polisacharidai netirpsta. Tačiau tirpsta terpenai ir alkaloidai. Kurie pasižymi uždegimą slopinančiu bei antimikrobiniu poveikiu. Jei jus domina būtent šis poveikis, tai skystas alkoholio ekstraktas puikus pasirinkimas.
Polisacharidų ekstraktai:
Reikšmingų rezultatų cholesterolio mažinimo tyrimai yra pagrįsti naudojant polisacharidų ekstraktus. Mat polisacharidai yra vandenyje (o ne alkoholyje) tirpstančios medžiagos. Išgavus ekstraktą vanduo gali būti išgarinamas ir gaunamas sausas vandens pagrindo ekstraktas, kuris atrodo kaip jums įprastos kapsulės.
Polisacharidų kiekis per dieną. Reikia (akivaizdu) didžiausio kiekio. Kuo didesnis (procentaliai) polisacharidų kiekis, tuo daugiau grybų reikėjo gamybos metu išgauti veikliąją medžiagą iš grybo… Būna 5%, 15%, 25% (labai retai ir daugiau). Savaime suprantama 30% yra 6 kartus veiksmingesnis nei 5%. Jums reikia mažiausiai 1200 mg polisacharidų ekstrakto per dieną.
Būtinai reikalingas polisacharidų pagrindo ekstraktas. Geriausius rasite paspaudę paieška.
Naudingos nuorodos:
Kitos nuorodos:
Chemoterapija, kaip atsistatyti?
Nerimas, kaip atsikratyti?
Išsėtinė sklerozė, kaip valdyti?
Kitos nuorodos:
1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25905791
2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25030783
3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26729790
4. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21738749
5. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21807932
6. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21677052
7. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26081486
8. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4290803/
9. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22826636
10. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20573797
11. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18469238
12. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20573797
13. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/7918300
14. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27617199
15. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24493081
16. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22510431
17. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28639973
18. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24630785
19. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/7918300
20. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5986484/
21. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0008621500859868
22. https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1271/bbb.62.1898
23. https://www.thrombosisresearch.com/article/S0049-3848%2803%2900550-4/fulltext
24. https://www.dl.begellhouse.com/journals/708ae68d64b17c52,467a6b9619790c8f,04fe9c187c31050f.html
25. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19241585/
26. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25355584
Yoona, Seon-Joo; Yub, Myeong-Ae; Pyunb, Yu-Ryang; Hwangb, Jae-Kwan; Chuc, Djong-Chi; Juneja, Lekh Rajc; Mourão, Paulo A. S. (2003). „The nontoxic mushroom Auricularia auricula contains a polysaccharide with anticoagulant activity mediated by antithrombin“
Zhang, Z. Y. Wang, Z. Zhang and X. Wang, “Purified Auricularia Auricular-Judae Polysaccharide (AAP I-a) Prevents Oxidative Stress in an Ageing Mouse Model,” Carbohydrate Polymers, Vol. 84, No. 1, 2011, pp. 638- 648
Chen, Y. Luo, B. Ji, Y. Li, Y. Guo, W. S and Z. Xiao, “Effect of Polysaccharide from Auricularia Auricula on Blood Lipid Metabolism and Lipoprotein Lipase Activity of ICR Mice Fed a Cholesterol-Enriched Diet,” Journal of Food Science, Vol. 73, No. 6, 2008, pp.
Ikekawa, Tetsuro; Uehara, Nobuaki; Maeda, Yuko; Nakanishi, Miyako; Fukuoka, Fumiko (1968). „Antitumor activity of aqueous extracts of ediblemushrooms“. Cancer Research 29 (3): 734–5.
S. Kho, S. Vikineswary, N. Abdulah, U. R. Kuppusamy and H. I. Oh, “Antioxidant Capacity of Fresh and Processed Fruit Bodies and Mycelium of Auricularia Auricula-Judae (Fr.) Quél,” Journal of Medicinal Food, Vol. 12, No. 1, 2009, pp. 167-174.
Yuan, Zuomin; He, Puming; Cui, Jianhui; Takeuchi, Hisanao (1998). „Hypoglycemic effect of water-soluble polysaccharide from Auricularia auricula-judae Quel. on genetically diabetic KK-Ay mice“. Bioscience, Biotechnology, and Biochemistry 62 (10): 1898–1903
Wu, Z. Tan, H. Liu, L. Gao, S. Wu, J. Luo, W. Zhang, T. Zhao, J. Yu and X. Xu, “Chemical Characterization of Auricularia Auricula Polysaccharides and Its Pharmacological Effect on Heart Antioxidant Enzyme Activities and Left Ventricular Function in Aged Mice,” International Journal of Biological Macromolecules, Vol. 46, No. 3, 2010, pp. 284-288.
Luo, G. Chen, B. Li, B. Ji, Y. Guo and F. Tian, “Evaluation of Antioxidative and Hypolipidemic Properties of a Novel Functional Diet Formulation of Auricularia Auricula and Hawthorn,” Innovative Food Science and Em- erging Technologies, Vol. 10, No. 2, 2009, pp. 215-221.
K. Glass and J. L. Witztum, “Atherosclerosis. The Road Ahead,” Cell, Vol. 104, No. 4, 2001, pp. 503-516.
Giugliano, “Dietary Antioxidants for Cardiovascular Prevention,” Nutrition Metabolism and Cardiovascular Diseases, Vol. 10, No. 1, 2000, pp. 38-44.
Shahidi, “Functional Foods: Their Role in Health Promotion and Disease Prevention,” Journal of Food Science, Vol. 69, No. 5, 2004, pp. 146-149.
Luo, G. Chen, B. Li, B. Ji, Z. Xiao and F. Tian, “Dietary Intervention with AHP, a Functional Formula Diet, Improves Both Serum and Hepatic Lipids Profile in Dyslipidemia Mice,” Journal Of Food Science, Vol. 74, No. 6, 2009, pp.
S. Fan, S. H. Zhang, L. Yu and L. Ma, “Evaluation of Antioxidant Property and Quality of Breads Containing Auricularia Auricula Polysaccharide Flour,” Food Chemistry, Vol. 101, No. 3, 2006, pp. 1158-1163.
C. Kaliora, G. V. Z. Dedoussis and H. L. Schmidt, “Di- etary Antioxidant in Preventing Atherogenesis,” Atherosclerosis, Vol. 187, No. 1, 2006, pp. 1-17.
Chen, Y. Luo, B. Ji, B. Li, W. Su, Z. Xiao and G. Zhang, “Hypocholesterolemic Effects of Auricularia Auricula Ethanol Extract in ICR Mice Fed a Cholesterol-Enriched Diet,” 2010
Misaki, A.; Kakuta, M.; Sasaki, T.; Tanaka, M.; Miyaji, H. (1981). „Studies on interrelation of structure and antitumor effects of polysaccharides: antitumor action of periodate-modified, branched (1→3)-β-D-glucan of Auricularia auricula-judae, and other polysaccharides containing (1→3)-glycosidic linkages“. Carbohydrate Research 92 (1): 115–29
Francia, Christelle; Rapior, Sylvie; Courtecuisse, Régis; Siroux, Yves (1999). „Current research findings on the effects of selected mushrooms on cardiovascular diseases“. International Journal of Medicinal Mushrooms 1: 169–72.
Barclay AW et al. Glycemic index, glycemic load, and chronic disease risk—a meta-analysis of observational studies. Am J Clin Nutr 2008; 87: 627–37.
Boden G et al. Effect of a low-carbohydrate diet on appetite, blood glucose levels, and glucose resistance in obese patients with type 2 diabetes. Annals of Internal Medicine 2005; 142: 4030441.
Brownlee M. The pathology of diabetic complications: a unifying mechanism. Diabetes 2005; : 1615-1625.
Djoussé L, Gaziano JM.. Dietary cholesterol and coronary artery disease: a systematic review. Atheroscler Rep 2009; 11(6): 418-22.
Eaton SB et al. Stone agers in the fast lane: chronic degenerative diseases in evolutionary perspective. Am J Med 1988; 84: 739-749.
Esposito K et al. Inflammatory cytokine concentrations are acutely increased by hyperglycemia in humans: role of oxidative stress. Circulation 2002; 106: 2067-2072.
Greco TP et al. xidized-LDL/beta(2)-glycoprotein I complexes are associated with disease severity and increased risk for adverse outcomes in patients with acute coronary syndromes. Am J Clin Path; 133: 737-743.
Halton TL et al. Low carbohydrate diet score and risk of cardiovascular disease in women. New England Journal of Medicine 2006; 355: 1991-2002.
Jakobsen MU et al. Intake of carbohydrates compared with intake of saturated fatty acids and risk of myocardial infarction: importance of the glycemic index. Am J Clin Nutr 2010; 91: 1764-8.
Mente A et al. A systematic review of the evidence supporting a causal link between dietary factors and coronary heart disease. Archives of Internal Medicine 2009; 169(7): 659-69.
Siri-Tarino PW et al. Saturated fat, carbohydrate, and cardiovascular disease. Am J Clin Nutr 2010.
Welsh JA et al. Caloric sweetener consumption and dyslipidemia among US adults. JAMA 2010; 303(15): 1490-1497.
Westman EC et al. Low-carbohydrate nutrition and metabolism. Am J Clin Nutr 2007; 86: 276-84.
Willett, W. The Great Fat Debate: Total Fat and Health. J Am Diet Assoc 2011; 111(5): 660-662.
—
2024 Copyright © Medix.lt
Informacija šioje svetainėje yra pateikiama tik informaciniais tikslais. Ji nėra skirta gydyti ar diagnozuoti ligas ar simptomus ir nėra skirta pakeisti gydytojų ar kitų licenzijuotų sveikatos specialistų patarimų. Mes nei tiesiogiai nei netiesiogiai nepateikiame gydymo patarimų. Jei jūs nusprendžiate gydytis, mes neprisiimame jokios atsakomybės.
Atnaujinta