Kas yra Vitexinas

Vitexinas yra natūrali medžiaga, antioksidantas, klasifikuojamas kaip apigenino flavono glikozidas. Šį flavonoidą galime aptikti tikrai nemažai augalų: bambuko lapuose, pasifloroje, levandose, mung pupelėse ir dar daug kitų… tačiau (išskyrus grikius) nėra labai dažnai sutinkamas Lietuviškos virtuvės patiekų sudėtyje…
Vitexinas flavonoidas
Vitexinas nuo senų laikų naudojamas kaip vaistas visuose žemės kontinentuose pubmed.gov. Šis flavonoidas, pakliuvęs po mokslininkų padidinamuoju stiklu, tikrai labai nustebino dėl labai plataus farmakologinio poveikio sciencedirect.com.

Kokia vitexino nauda sveikatai?

Puikus antioksidantas (saugo ląsteles nuo priešų (oksidantų), taip stabdomas senėjimas) scholar.org
Įspūdingas poveikis smegenims (panagrinėsime atskirai)
Mažina uždegimą organizme (ramina imunitetą) sciencedirect.com
Saugo širdį ir kraujotaką europepmc.org. Jei domina vaistai nuo cholesterolio be šalutinių, pasidomėkite Auricula Auricularia medicininiu grybu.
☛Gali padėti reguliuoti gliukozę kraujyje pubmed.gov, pubmed.gov.
☛Naudingas vėžio atveju, daugiausia skatindamas vėžines ląsteles nusižudyti ir per autofagijos (ląstelių valymosi) mechanizmąpubmed.gov (Kaip kovoti su vėžiu, skaitykite čia).
Antibakterinis poveikis pubmed.gov, įskaitant poveikį prieš bakterijų bioplėveles pubmed.gov (Bakterijos sudarydamos bio-plėveles pasislepia nuo antibiotikų poveikio).
☛Net saugo kauluswiley.com.
☛Ir gali būti naudingas metant rūkytitandfonline.com.

Vitexinas saugo smegenis

Neurologiniai sutrikimai, įskaitant traukuliai (epilepsija), depresija ir atminties praradimas, sulėtėję judesiai (bradikinezija) ir kt. yra glaudžiai susiję su neuronų praradimu, sumažėjusiu atsparumu stresui ir uždegimu.

Vitexinas pagerina mokymąsi ir atmintį bei padeda nuo neurologinių sutrikimų prailgindamas neuronų išgyvenimą, mažindamas oksidantų (ROS) skaičių bei malšindamas uždegimą:
publications.com
publications.com
sciencedirect.com
sciencedirect.com
biomed.com
sciencedirect.com
publications.com
sciencedirect.com
biomed.com
oncotarget.com
sciencedirect.com
pubmed.gov

Smegenys ir neuronai yra ypač jautrūs oksidaciniam stresui. Vitexinas saugo smegenis nuo ardančios oksidacinės žalos ir smegenų pažeidimų.
sciencedirect.com
sciencedirect.com
sciencedirect.com

sciencedirect.com
sciencedirect.com

Maža paslaptis, kad miego sutrikimai prisideda prie neurodegeneracinių ligų. Vitexinas pagerina miegą ir atmintį, taip, vėlgi, dar labiau apsaugodamas smegenis sciencedirect.com, pubmed.gov.

Vitexino formule

Vitexinas, neurotransmiteriai ir psichologinė būklė

Dabar panagrinėsime mums labiausiai rūpimą ir įdomų vitexino poveikių.

Šio flavonoido gerbėjai iš tikro turi kuo džiaugtis, kadangi pasak tyrimų, ši natūrali medžiaga gali sumažinti nerimą ne prasčiau nei cheminiai vaistai:
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov

Ogi todėl, kad aktyvuoja tuos pačius benzodiazepinų receptorius nature.com smegenyse, kaip ir vaistai nuo nerimo ar depresijos (benzodiazepinai verčia mus jaustis laimingais, siunčia signalą smegenims “esi laiminga(s), pavojaus nėra”):
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov

Tik be įprastos receptiniams vaistams nuo nerimo rimtų šalutinių poveikių psichiatrija.lt rizikos, nesukeliant atminties sutrikimų ar judesių sulėtėjimo:
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov

Ir netgi atvirkščiai (kaip aptarėme anksčiau), netgi pagerindami atmintįpubmed.gov.

Lyg to būtų maža, gali padėti išsivaduoti iš priklausomybių, įskaitant priklausomybę nuo vaistų
pubmed.gov
pubmed.gov
Taigi, flavonoidų ekstraktai, tokie kaip vitexinas, labiausiai tinka nuo nerimo ir depresijos
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov

Kas dar padės Jūsų smegenims?

H. Erinaceus

Tai ypač reto poveikio medicininis grybas. H. Erinaceus tituluojamas kaip „smegenų grybas“.

H.Erinaceus grybas

H. Erinaceus medicininio grybo ekstraktas ypač tinka kartu su vitexinu, kadangi (neįtikėtina!) skatina nervų augimo faktorių. Žmogaus neuronų mėginiuose šio grybo ekstraktas veiksmingai padidino neuritų išaugimą 60,6% pubmed.gov. Formuojasi naujas mielinas (nervų apsaugos sluoksnis) pubmed.gov, bei nervai atsistato po neuronų sužalojimo pubmed.gov.

Ką visa tai reiškia? O gi, paprastais žodžiais tariant, šis medicininis grybas verčia jūsų smegenis augti!
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov

“Tai aš galiu „įsikrėsti sau proto“ gerdama(s) medicininių grybų ekstraktus?”
-Būtent! pubmed.gov.

H. Erinaceus gerina miegą, koncentraciją ir atmintį:
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov

Bei puikiai tinka nuo neurologinių sutrikimų:
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov
pubmed.gov

Jei šios medžiagos tokios veiksmingos, kodėl jų man nepaskiria daktaras?

Tarp 1970 ir 1990 metų ekstraktai su vitexinu buvo klasifikuojami kaip vaistai Amerikoje, Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje, buvo gydoma nuo nerimo ir nervingumo pubmed.gov (o, savo ruožtu, H. Erinaceus ypač populiarus rytų kultūrose europe.org).

Kaip jau išsiaiškinome, šių medžiagų poveikis įspūdingas… Tai kodėl juos išstūmė vaistai? Visų pirma, vaistai veikia greičiau (dažnai jau po kelių minučių). Antra, vaistai veikia labai tiksliai, nes reikia tikslaus rezultato. Šiuo atveju, jungiasi prie GABAa receptorių, kurie (be kitko) atsakingi už ramybės jausmą… Tačiau už veikimo tikslumą ir greitį dažnai mokame nemažą kainą šalutiniu poveikiu, o kartais ir priklausomybe…

Natūralios medžiagos (tokios kaip vitexinas ir erinaceus) nėra tokios “siauros” ir, kad pasiekti rezultatų, dažnai reikia pavartoti kurį laiką. Jos “atakuoja” plačiau, ne vien GABAa receptorius,  paveikia ir kitus neurotransmiterius (į gerą pusę!) acetylcholiną, serotoniną, dopaminą, mažina cukraus lygį, skausmą ir oksidantus… ir taip gaunate “visą virtinę” kitų šalutinių (teigiamų) poveikių. Taip, poveikis nėra tikslus kaip vaistu nuo nerimo, veikimas platesnis, tačiau efektyvumas dažnai ne prastesnis, tad tai yra puiki alternatyva žmonėms kenčiantiems nuo nerimo, depresijos ar tiesiog streso… kurio lygis viršija visas normas bet kada žmogaus istorijoje. Evoliuciškai organizmas yra prisitaikęs prie streso… Tačiau tokio kiekio ekranų, emocijų, žinių, perdirbto maisto ir pakaitalų, užterštumo, naujų cheminių junginių ir beprotiško beprotiško informacijos srauto KASDIEN mes dar neturėjome.

Jei perskaitėte iki čia (šaunuoliai!), supratote, kad Vitexino ir Erinaceus veikla smegenyse yra nepakeičiamas ginklas šių dienų pasaulyje.

Kaip ir kiek vartoti?

  • Kuo ilgiau ekstraktai vartojami, tuo geresni rezultatai.
  • Poveikis tiesiogiai priklauso nuo kiekio – kuo didesnės dozės, tuo didesnis efektyvumas.
  • Rekomenduojama ne mažiau 900mg (7:1 arba stipresnio) flavonoidų ekstrakto per dieną.
  • H. Erinaceus naudojami vandens pagrindo polisacharidų ekstraktai (30% polisacharidų).
  • Rekomenduojamas vartojimas 3 mėn.
  • Vartoti negalima vaikams, nėščiosioms ir maitinančioms.

 

Kokybiškų Vitexino su Erinaceus papildų rasite paspaudę Čia.

Kokie ekstraktai padės nuo nerimo?

Kurie natūralūs vaistai padeda smegenims be šalutinių?
Kur geriausia pirkti?

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC7300089/
2. https://en.wikipedia.org/Vitexin
3. https://www.sciencedirect.com/S0367326X16304488
4. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC5770524/
5. https://www.semanticscholar.org/vitexin/491d9fc2ec2
6. https://www.sciencedirect.com/S0944711315003529
7. https://europepmc.org/med/27648122
8. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22683902/
9. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC8055414/
10. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28891090/
11. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/10647220/
12. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27000525/
13. https://wiley.com/doi/10.1002/jcp.28378
14. https://www.tandfonline.com/13880209
15. https://www.spandidos-publications.com/10.3892/
16. https://www.manodaktaras.lt/parkinsono-liga
17. https://www.spandidos-publications.com/10.3892/mmr.2017.6114
18. https://www.spandidos-publications.com/10.3892/mmr.2016.5948
19. https://www.sciencedirect.com/S0753332217363023
20. https://www.sciencedirect.com/S0891061818301601?
21. https://biomedcentral.com/s12974-018-1221-6
22. https://www.sciencedirect.com/S0308814616301017
23. https://www.spandidos-publications.com/10.3892/etm.2018.5758
24. https://www.sciencedirect.com/S2225411017300573
25. https://biomedcentral.com/s12906-017-1762-8
26. https://www.oncotarget.com/16065/
27. https://www.sciencedirect.com/S0028390815300137
28. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23742617/
30. https://www.sciencedirect.com/S0014299919301700
31. https://www.sciencedirect.com/S0024320518302285
32. https://www.sciencedirect.com/S0887233318300705
33. https://www.sciencedirect.com/S0028390815300137
34. https://www.sciencedirect.com/S094471131500032X
35. https://www.sciencedirect.com/S0891061818301601
36. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23656220/
37. https://www.sciencedirect.com/S0014299912008631
38. https://biomedcentral.com/1472-6882-14-288
39. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22107833/
40. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/9107558/
41. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC1973074/
42. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC5139955/
43. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29738701/
44. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC7431698/
45. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23099258/
46. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/14690874/
47. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11679027/
48. https://sam.lrv.lt/lt/raminamuju-vaistu-vartojimo-gresmes
49. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30951822/
50. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29738701/
51. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC7300089/
52. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32011832/
53. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC5139955/
54. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC2959081/
55. https://www.psichiatrija.lt/benzodiazepinu-vartojimas
56. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19006051/
57. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22554436/
58. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC7766837/
59. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34076379/
60. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11679026/
61. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24266378/
62. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12675022/
63. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23510212/
64. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC5578049/
65. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26425086/
66. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25288148/
67. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26481911/
68. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18758067/
69. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28115973/
70. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31413233/
71. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21383512/
72. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25574220/
73. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26244378/
74. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC5133811/
75. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31881712/
76. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20834180/
77. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18844328/
78. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/PMC5237458/
79. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26244378/
80. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28087447/
81. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31118969/