Lentinan

☛ Medicininiai grybai
☛ Kaip veikia Lentinan
☛ Kada Lentinan vartojamas
☛ Ką žinoti prieš perkant

shiitake ekstraktas Lentinan

Medicininiai grybai

Grybai visuomet užėmė neįprastą vietą žmogaus psichikoje, jos evoliucijoje ir vystymesi. Jie visuomet buvo susiję su galia bei mistika. Naudojami maistui, ritualams bei, aišku, gydymui.

Grybai nėra nei augalai nei gyvūnai, todėl labai traukia mokslininkus, nes turi įvairių medžiagų, nerandamų niekur kitur. Viskas prasidėjo nuo antibiotiko Penicilino (išgauto iš grybo Penicillium), kuris skaičiuojama išsaugojo net iki 200 mln. gyvybiųadelaide.edu.

Sparčiai išaugęs atliktų tyrimų skaičius visame pasaulyje įrodo grybų vertę sveikatos problemų gydymui bei prevencijai. Ne daug kas žino, kad iš grybų išgautos veikliosios medžiagos yra plačiai naudojamos medicinoje. Keletas pavyzdžių:

Antibakterinės medžiagos (antibiotikai)wiki.org: Alamethicin, Cephalosporin, Fumagillin ir kt.
Statinai cholesterolio mažinimui išrasti taip pat iš grybųPubMed.gov: Lovastatin, Nicotinamide riboside ir kt.
Antigrybeliniai vaistai: Caspofungin, Anidulafungin ir kt.
Imunosupresantai (imunitetą skatinančius, aptarsime vėliau): Ciclosporin, Mizoribine ir kt.
Antimaliariniai: Efrapeptin, Codinaeopsin.
☛Vaistai diabetui, tokie kaip DPP-4 inhibitoriaiwiki.org, kurie mažina gliukozę kraujyje bei α-gliukozidazės inhibitoriaiwiki.org, kurie slopina angliavandenių įsisavinimą, taip pat yra išgauti iš grybų.
☛Be abejo, grybai turi unikalių medžiagų ir kovai prieš vėžįPubMed.gov.

Kaip vėžinės ląstelės apsisaugo nuo imuniteto

Paprastai imuniteto ląstelės, makrofagai, randa ir sunaikina pakitusias ląsteles. Tačiau, yra žinoma, kad vėžinės lastelės turi įvairių išgyvenimo būdų. Jos naudoja įmantrius baltymus, tokius kaip PD-L1, CD47 ar CD24, kurie, prisitvirtinę prie ląstelių paviršių, siunčia signalą “nepulk manęs”stanford.edu. Makrofagai, gavę tokį signalą, nepuola pakitusių ląstelių, manydami, kad čia sveikos ląstelės, tai lyg “nematomumo skraistė” vėžinėms ląstelėms. Šis signalas yra natūrali imuniteto sistemos dalis, kad imuniteto ląstelės nepultų sveikų ląstelių. Šių “nepulk manęs” signalų blokavimas yra kai kurių priešvėžinių terapijų pagrindascancer.gov.

Yra žinoma, kad natūralūs imunoreguliatoriai, tokie kaip Lentinan, padeda blokuoti šį vėžinių ląstelių signaląpublisher.com, tad imuniteto ląstelėms yra lengviau aptikti pakitusias ląsteles.

Lentinan – Shiitake grybų polysacharidas

Iš medicininės pusės Shiitake (lot. Lentinula edodes) yra “sunkiasvorių” kategorijos grybas, kuris kovoja su daugeliu sveikatos sutrikimų. Šis, tūkstantmečius Rytų medicinoje naudojamas grybas, turi unikalių medžiagų. Viena iš jų – polisacharidas Lentinan, pasižymintis antibakterinėmis, antimikrobinėmis, antivirusinėmis, priešvėžinėmis bei imunitetą skatinančiomis savybėmis.

Kaip veikia Lentinan?

Lentinan jungiasi prie limfocitų paviršių, kurie aktyvuoja makrofagus, T-helperius bei NK ląsteles (natūraliąsias žudikes – (angl. natural killer (NK) cells)). Padidina antikūnių gamybą, įskaitant interleukinų (IL-2) ir interferono (IFN-g). Tuomet prasideda svetimkūnių, bakterijų, virusų ar pakitusių ląstelių “puolimas”. Šių ląstelių veikla ir sąveika ir yra tai, ką vadiname “imuninė sistema”. Taip pat, tyrimai rodo, kad šio ypatingo grybo medžiagos veiksmingos saugant nuo šalutinio radio bei chemoterapijos poveikio.

Ar Lentinan vartojimas yra “alternatyvi” (arba netradicinė) medicina?

Kai kuriose šalyse, deja, taip. Tačiau kai kuriose valstybėse, netgi tokiose stipriai išsivysčiusiose kaip Japonija, tai jau seniai nėra “alternatyvi” medicina. Japonijoje iš Shiitake grybų išgautos veikliosios medžiagos yra skiriamos vėžio atveju. Naudojama prieš, per ir po chemo/radio terapijų, kadangi stabdo auglių augimą/plėtimąsi ir mažiną tikimybę, kad vėžys atsinaujins. Tiesą sakant, Japonijoje polisacharidų pagrindo papildai yra pirmaujantys preparatai, kurie yra skiriami gydant vėžį.

Kada Lentinan vartojamas?

Kaip ir minėta, kadangi Lentinan skatina/stiprina imunitetą, šis polisacharidas naudojamas nuo begalės negalavimų ir ligų.

Asmuo, labiausiai prisidėjęs prie to, kad dabar yra didžiulis susidomėjimas ir plačiai tyrinėjamos Shiitake grybų veikliosios medžiagos, yra Japonų mokslų daktaras (Ph.D) Kisaku Mori. Jis dar 1936 m. įsteigė Grybų Tyrimų institutą Tokijuje. Iki pat mirties Dr. Mori dirbo su mokslininkais iš viso pasaulio ir tyrinėjo polisacharidų gydomąsias savybes. Metų metus atlikinėjęs tyrimus su žmogaus organizmu jis atrado, kad ši veiklioji medžiaga yra veiksminga gydant labai ilgą sąrašą ligų.

Shiitake grybo išgautos veikliosios medžiagos yra lyg “aukso puodas” tiek žmonėms, tiek jį tyrinėjantiems mokslininkams, kadangi jos pasižymi ir antivirusinėmis, ir antibakterinėmis, ir antiauglinėmis savybėmis. Nustatyta, kad pagal veikimo principus, Lentinan, veikdamas kaip imunomoduliatorius, labiausiai tinka sergantiems onkologinėmis ligomis. Po ilgai trukusių tūkstančių tyrimų buvo nustatytas šis Lentinan poveikis:

Poveikis navikui:
Slopina vėžinių ląstelių dauginimąsi/augimą 1, 3, 7, 8, 2, 9, 11, 17, 18, 19, 20, 21, 49, 50
Skatina vėžinių ląstelių apoptozę (vėžinių ląstelių žūtį) 3, 2, 7, 8, 9, 49, 50
Blokuoja angiogenezę (naviko kraujagyslių augimą, kad negalėtų apsirūpinti maistu) 3, 7, 8, 51

Poveikis imunitetui:
Didina NK ląstelių aktyvumą (NK – Natural killer (Imuniteto ląstelės žudikės)) 3, 4, 11, 16, 22, 28, 29, 30, 31
Padidina citokinų gamybą (citokinai koordinuoja imuninės sistemos veiklą) 3, 4, 6, 7, 9, 10, 11, 22, 31, 51
Aktyvuoja makrofagus (imuniteto ląstelės) 3, 4, 5, 10, 11, 12, 16, 22, 23, 24, 25, 26
Didina LAK ląstelių aktyvumą (LAK – Lymphokine‐activated killer (atpažįsta ir naikina auglį)) 3, 4
Mažina IAP (Immunosuppressive acidic protein – imunosupresinis rūgštinis baltymas (kuo mažiau, tuo geriau)) 3, 4, 52, 54
Didina interleukinus susijusius su imuniteto atsaku į vėžines ląsteles. 3, 4, 5, 6, 10, 11, 25, 34, 35
Mažina interleukinus susijusius alerginiu imuniteto atsaku (pvz.: astma) 3, 4, 34, 35
Aktyvuoja T ląsteles (vienos pagrindinių imuniteto ląstelių kovai prieš vėžį, chemoterapija mažina jų skaičių, todėl būtina atstatyti) 11, 13, 26, 27, 28, 29, 30

Naudojimas kartu su chemoterapija:
Sustiprina chemoterapijos poveikį 40, 15, 14, 32, 33, 38, 41, 44, 45
Mažina chemoterapijos šalutinį poveikį 3, 7, 45
Gerina gyvenimo kokybę 3, 7, 43, 48
Ilgina gyvenimo trukmę 3, 7, 11, 36, 37, 38, 39, 41, 42, 44, 45, 53, 54

Ką reikia žinoti prieš perkant Lentinan?

Naudojami tik ekstraktai. Galima, aišku, pasiekti rezultatų ir tiesiog valgant grybus, tačiau jų reikėtų valgyti “kilogramais” kasdien… Grybų papildai yra populiarūs, tačiau sudėtyje ne ekstraktai ar jų veikliosios medžiagos, o tiesiog “grybų milteliai” (smulkinti džiovinti grybai), tokių papildų galima gerti saujomis – būsite tik [ne]sočiai pavalgęs. Atidžiai skaitykite papildų sudėtį.

Ekstrakto stiprumas. Kuo didesnis (procentaliai) polisacharidų kiekis, tuo daugiau grybų reikėjo gamybos metu išgauti veikliąją medžiagą iš grybo… Būna 5%, 10%, 15%, 30% (labai retai ir daugiau). Savaime suprantama, 30% yra 6 kartus veiksmingesnis nei 5%. Polisacharidų kiekis taip pat turi būti parašytas ant pakuotės. Jei išvis nėra parašyta, tai greičiausiai net ne ekstraktas, o paprasčiausiai smulkintas džiovintas grybas.

Ekstrakto kiekis per dieną. Mažiausias rekomenduojamas kiekis per dieną 30% ekstrakto yra 1000mg. Jei naudojate ne prevencijai, o rimtai siekiate rezultatų, galima ir daugiau. Jei ekstraktas 5% stiprumo, kiekis per dieną 6000mg.

Lietuvos rinkoje yra kokybiškų papildų su Lentinan. Ieškokite internete.

Kaip ir kiek vartoti?

  • Kuo ilgiau ekstraktai vartojami, tuo geresni rezultatai.
  • Poveikis tiesiogiai priklauso nuo kiekio – kuo didesnės dozės, tuo didesnis efektyvumas.
  • Mažiausias rekomenduojamas vartojimas 3 mėn.

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27888812
2. https://www.researchgate.net/publication/7211942
3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5937616/
4. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12719478/
5. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22648628
6. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19053851/
7. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12436306/
8. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18242970/
9. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15630237/
10. http://www.dl.begellhouse.com/journals/708ae68d6
11. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3664515/
12. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14499107/
13. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15592717
14. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10742152/
15. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15863209/
16. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/1623902/
17. https://www.nature.com/articles/newbio238059a0
18. https://cancerres.aacrjournals.org/content/30/11/2776
19. https://www.nature.com/articles/229634a0
20. https://onlinelibrary.wiley.com/10.1002/ijc.2910080106
21. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12470439
22. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17590323/
23. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12163569/
24. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19594628/
25. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12140296/
26. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15956283/
27. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/780285/
28. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/150307/
29. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/6966608/
30. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/3171104/
31. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/6207124/
32. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/3918909/
33. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12384807/
34. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12013506/
35. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11205205/
36. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9252710/
37. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21994907/
38. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19596954/
39. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21994907/
40. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12384807/
41. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23092289
42. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19596954
43. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22641676
44. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29083372
45. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/PMC5633561/
46. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22164761
47. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24755139
48. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25364665
49. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24992758
50. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25434982
51. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/PMC6206909/
52. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14619521
53. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9252710
54. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/1435705
55. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/6111235/
56. https://ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23299701/