Shiitake

shiitake grybai

Grybai visuomet užėmė neįprastą vietą žmogaus psichikoje, jos evoliucijoje ir vystymesi. Jie visuomet buvo susiję su magija, dvasine galia bei mistika. Naudojami maistui, ritualams bei, aišku, gydymui.

Grybuose yra įvairiausių sudedamųjų medžiagų, kai kurios jų jau yra pritaikytos šiuolaikinėje medicinoje (pvz.: vienas iš pirmųjų antibiotikų Penicilinas yra išgaunamas iš Grybo “Penicillium” wikipedia.org/Penicillin), kitos vis dar tyrinėjamos bei atrandamos naujos jų savybės. Sparčiai didėjantis atliktų tyrimų skaičius visame pasaulyje įrodo jų vertę sveikatos problemų gydymui bei prevencijai. Jų nauda įrodyta nuo „mažesnių“ sutrikimų, tokių kaip gripas, peršalimas, galvos skausmas, virusinės ligos, cholesterolis iki imuninių sutrikimų, širdies ligų, kepenų, astmos, AIDS ir net vėžio.

Shiitake grybai

Iš medicininės pusės Shiitake (lot. Lentinula edodes) yra “sunkiasvorių” kategorijos grybas, kuris kovoja su daugeliu sveikatos sutrikimų. Šis, tūkstantmečius Rytų medicinoje naudojamas grybas, turi unikalių medžiagų. Viena iš jų – polisacharidas Lentinan, pasižymintis antibakterinėmis, antimikrobinėmis, antivirusinėmis, priešvėžinėmis bei imunitetą skatinančiomis savybėmis.

Lentinan_uzdegimas_mazinantis

Kodėl jis toks unikaliai efektyvus ir veikia tokiu plačiu spektru?

Lentinan (β-1,3 beta-gliukanas) jungiasi prie limfocitų paviršių, kurie aktyvuoja makrofagus, T-helperius bei NK ląsteles (natūraliąsias žudikes – (angl. natural killer (NK) cells)). Visa tai padidina antikūnių gamybą, įskaitant interleukinų (IL-1, IL-2) ir interferono (IFN-g). Tuomet prasideda svetimkūnių, bakterijų, virusų ar pakitusių ląstelių “puolimas”. Šių ląstelių veikla ir sąveika ir yra tai, ką vadiname “imuninė sistema”. Būtent dėl to, Šitake grybai veikia kaip vaistai nuo vėžio ir nuo gripo. Taip pat, tyrimai rodo, kad šio ypatingo grybo medžiagos veiksmingos saugant nuo žalingo radio bei chemoterapijų poveikio.

Ar Lentinan vartojimas yra “alternatyvi” (arba netradicinė) medicina?

Kai kuriose šalyse, deja, taip. Tačiau kai kuriose valstybėse, netgi tokiose stipriai išsivysčiusiose kaip Japonija, tai jau seniai nėra “alternatyvi” medicina. Japonijoje iš Shiitake grybų išgautos veikliosios medžiagos yra įtrauktos į sveikatos draudimą ir yra skiriama vėžio atveju. Naudojami prieš, per ir po chemo/radio terapijų, kadangi stabdo auglių augimą/plėtimąsi ir mažiną tikimybę, kad vėžys atsinaujins. Tiesą sakant, Japonijoje polisacharidų pagrindo papildai jau tapo pirmaujantys preparatai, kurie yra skiriami gydant vėžį. Plačiau apie Vėžį galite skaityti ČIA

Nuo ko dar jis vartojamas?

Kaip ir minėta, kadangi Lentinan skatina/stiprina imunitetą, šis polisacharidas naudojamas nuo begalės negalavimų ir ligų.

Asmuo, labiausiai prisidėjęs prie to, kad dabar yra didžiulis susidomėjimas ir plačiai tyrinėjamos Shiitake grybų veikliosios medžiagos, yra Japonų mokslų daktaras (Ph.D) Kisaku Mori. Jis 1936 m. įsteigė Grybų Tyrimų institutą Tokijuje. Iki pat mirties Dr. Mori dirbo su mokslininkais iš viso pasaulio ir tyrinėjo polisacharidų gydomąsias savybes. Milžiniškas kiekis jo atradimų buvo paskelbtas “Mushrooms as Health Foods”. Metų metus atlikinėjęs tyrimus su žmogaus organizmu jis atrado, kad ši veiklioji medžiaga yra veiksminga gydant labai ilgą sąrašą ligų. Tarp jų aukštas cholesterolis, tulžies pūslės akmenligė, gripas, skrandžio opa, diabetas, anemija, aterosklerozė, uždegimas, AIDS, astma, toksinų valymas, artritas, nagų grybelis, odos ligos, vėžys… ir net paprastas peršalimas.

Shiitake grybo išgautos veikliosios medžiagos yra lyg “aukso puodas” tiek žmonėms, tiek jį tyrinėjantiems mokslininkams, kadangi jos pasižymi ir antivirusinėmis, ir antibakterinėmis, ir antiauglinėmis savybėmis.

Po ilgai trukusių tūkstančių tyrimų buvo nustatytas šis Lentinan poveikis:

Poveikis navikui:
Slopina vėžinių ląstelių dauginimąsi/augimą 1, 3, 7, 8, 2, 9, 11, 17, 18, 19, 20, 21, 49, 50
Skatina vėžinių ląstelių apoptozę (vėžinių ląstelių žūtį) 3, 2, 7, 8, 9, 49, 50
Blokuoja angiogenezę (naviko kraujagyslių augimą, kad negalėtų apsirūpinti maistu) 3, 7, 8, 51

Poveikis imunitetui:
Didina NK ląstelių aktyvumą (NK – Natural killer (Imuniteto ląstelės žudikės)) 3, 4, 11, 16, 22, 28, 29, 30, 31
Padidina citokinų gamybą (citokinai koordinuoja imuninės sistemos veiklą) 3, 4, 6, 7, 9, 10, 11, 22, 31, 51
Aktyvuoja makrofagus (imuniteto ląstelės) 3, 4, 5, 10, 11, 12, 16, 22, 23, 24, 25, 26
Didina LAK ląstelių aktyvumą (LAK – Lymphokine‐activated killer (atpažįsta ir naikina auglį)) 3, 4
Mažina IAP (Immunosuppressive acidic protein – imunosupresinis rūgštinis baltymas (kuo mažiau, tuo geriau)) 3, 4, 52, 54
Didina interleukinus (IL-12, IL-2, IL-6) susijusius su imuniteto atsaku į vėžines ląsteles. 3, 4, 5, 6, 10, 11, 25, 34, 35
Mažina interleukinus (IL‐4, IL‐5, IL‐10) susijusius alerginiu imuniteto atsaku (pvz.: astma) 3, 4, 34, 35
Aktyvuoja T ląsteles (vienos pagrindinių imuniteto ląstelių kovai prieš vėžį, chemoterapija mažina jų skaičių, todėl būtina atstatyti) 11, 13, 26, 27, 28, 29, 30

Naudojimas kartu su chemoterapija:
Sustiprina chemoterapijos poveikį 40, 15, 14, 32, 33, 38, 41, 44, 45
Mažina chemoterapijos šalutinį poveikį 3, 7, 45
Gerina gyvenimo kokybę 3, 7, 43, 48
Ilgina gyvenimo trukmę 3, 7, 11, 36, 37, 38, 39, 41, 42, 44, 45, 53, 54


Ką reikia žinoti prieš perkant?

Naudojami tik ekstraktai. Galima, aišku, pasiekti rezultatų ir tiesiog valgant grybus ar geriant džiovintų grybų kapsules, tačiau jų reikėtų vartoti saujomis… Lietuvoje labai populiarūs grybų papildai, tačiau sudėtyje ne ekstraktai ar jų veikliosios medžiagos, o tiesiog “grybų milteliai” (smulkinti džiovinti grybai), tokių papildų galima gerti saujomis – būsite tik sočiai pavalgęs…

Kiekis (mg) vienoje kapsulėje. Kai tyrinėjame papildų klinikinių tyrimų medžiagą (bendrai, ne vien kalbant apie grybus), galime pastebėti, kad realiai, atliekant tyrimus, aktyviosios tiriamos medžiagos kiekiai būna didesni nei paskui atsiranda papildų kapsulėse. Nustatoma taip vadinama RPM (Rekomenduojama Paros Norma). Ką jau kalbėti apie tai, kaip dažnai būna, kad veikliosios medžiagos organizmas galimai pasisavina pvz. 50%… Tai kiek Jums reikalingos papildyti medžiagos realiai gaunate? Įspėjimas: kai kurių papildų padauginti tikrai pavojinga (pvz. geležies).

Naudojami ekstraktai tik vandens pagrindu. Tik tokiu būdu išgauti ekstraktai maksimaliai išsaugo/išlaiko reikalingas medžiagas ir junginius. Dar būna ekstraktai alkoholio pagrindu – tokiu atveju gamybos procesas yra pigesnis ir greitesnis. Dažniausiai ant papildų pakuotės yra rašoma jei ekstraktas yra gautas vandens pagrindu. Jei apie tai neužsimenama – greičiausiai ekstraktas alkoholio pagrindu.

Polisacharidų kiekis. Reikia (akivaizdu) didžiausio kiekio. Kuo didesnis (procentaliai) polisacharidų kiekis, tuo daugiau grybų reikėjo gamybos metu išgauti veikliąją medžiagą iš grybo.. Būna 5%, 10%, 15%, 30% (labai retai ir daugiau). Savaime suprantama, 30% yra 6 kartus veiksmingesnis nei 5%. Polisacharidų kiekis taip pat turi būti parašytas ant pakuotės. Jei išvis nėra parašyta, galite būti tikri – greičiausiai bus ne daugiau nei 5%.. Arba tai net ne ekstraktas, o paprasčiausiai smulkintas džiovintas grybas.

Šaltiniai ir nuorodos į tyrimus:

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27888812
2. https://www.researchgate.net/publication/7211942
3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5937616/
4. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12719478/
5. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22648628
6. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19053851/
7. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12436306/
8. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18242970/
9. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15630237/
10. http://www.dl.begellhouse.com/journals/708ae68d6
11. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3664515/
12. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14499107/
13. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15592717
14. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10742152/
15. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15863209/
16. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/1623902/
17. https://www.nature.com/articles/newbio238059a0
18. https://cancerres.aacrjournals.org/content/30/11/2776
19. https://www.nature.com/articles/229634a0
20. https://onlinelibrary.wiley.com/10.1002/ijc.2910080106
21. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12470439
22. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17590323/
23. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12163569/
24. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19594628/
25. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12140296/
26. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15956283/
27. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/780285/
28. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/150307/
29. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/6966608/
30. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/3171104/
31. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/6207124/
32. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/3918909/
33. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12384807/
34. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12013506/
35. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11205205/
36. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9252710/
37. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21994907/
38. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19596954/
39. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21994907/
40. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12384807/
41. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23092289
42. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19596954
43. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22641676
44. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29083372
45. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/PMC5633561/
46. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22164761
47. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24755139
48. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25364665
49. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24992758
50. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25434982
51. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/PMC6206909/
52. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14619521
53. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9252710
54. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/1435705

Medix
Right Menu Icon