Išsėtinė Sklerozė

Kaip įmanoma pasveikti?

Jei skaitote šį straipsnį, tikriausiai jau žinote kas yra Išsėtinė Sklerozė, tad labiau skirsime dėmesį – kaip ligą valdyti, sustabdyti ir gyti:

• Kas verčia žmogaus organizmą ‘atakuoti’ save
• Kaip ‘nuraminti’ imuninę sistemą
• Kaip maksimaliai sumažinti padarinius ir net pradėti sveikti (o taip, yra daugybė atvejų, kai žmonės visiškai pasveiksta).

Išsėtinė Sklerozė (IS) yra autoimuninė liga. Ji gali atakuoti bet kurią kūno vietą, kilti bet kokio amžiaus ir sukelti įvairius negalavimus, dažniausiai siejamus su kitomis ligomis. Išsėtinė sklerozė prasideda, nes uždegimas pažeidžia nugaros ir galvos smegenyse esančių nervinių skaidulų apsauginį apvalkalą – mieliną. Taip sutrikdomas nervinis komunikavimas su kūnu. Tai sukelia negalią, nes kai kurios ligonio kūno dalys ima “nebesuprasti”, ką jos turi daryti. Tai labiausiai paplitęs uždegiminis smegenų sutrikimas. Gydymas efektyvus tik tuomet, kai jis pradedamas kuo anksčiau, kol liga dar nėra sukėlusi negrįžtamų pokyčių. 

Išsėtinė sklerozė

Labiausiai liūdina, kad šiuolaikinė medicina (dažniausiai) neieško ligos priežasčių arba jų nereklamuoja. Tokia jau ta sveikatos sistema – svarbiau (ir pelningiau) yra gydyti nei užsiimti prevencija. Įsidėmėkite, farmacijos kompanijos niekada neatskleis ligų priežasčių! Tai ne tik, kad neapsimoka, tai būtų pjovimas tos šakos ant kurios sėdi. Tad, kai paklausiame apie šios ligos (ir kitų) priežastis, labai dažnai išgirstame: “niekas nežino”, “gal genai”(vienas iš populiariausių “paaiškinimų”), “jūs moteris, moterys serga dažniau”, “vitamino D trūkumas”, “galbūt koks parazitas”, “manoma, kad galbūt koks virusas, ar kokia bakterija”. Bakterija? Tai ištirkite! Surenki visus sergančius ir padarai išsamiausius tyrimus… Kiek tai gali kainuoti, palyginus su kiek kainuoja gydymas? Tai paprasčiausi išsisukinėjimai. O tyrimų vis tik yra… Supraskite teisingai, tai nėra kažkokia ‘sąmokslo teorija’, prevencija nėra farmacijos kompanijų funkcija. Jie tiesiog gamina vaistus ir juos parduoda… Tad kas atsakingas, kad būtumėte sveiki? Lyg ir valstybė turėtų rūpintis savo piliečių sveikata, juk valstybei reikia skirti mūsų visų surinktus pinigus vaistų kompensavimui ir gydymui, bet, akivaizdu, prioritetai yra ne prevencijoje. Tad, kas yra atsakingas už Jūsų sveikatą? Jūs pats! Niekas už jus jumis nepasirūpins. Tačiau yra ir gerų žinių – įsigalėjo informacijos amžius, todėl milijonai klinikinių tyrimų ir bandymų yra vos už kelių klaviatūros mygtukų paspaudimų, jums nebereikia niekuo pasitikėti, viską galite pasitikrinti patys. Todėl prie svarbiausių teiginių šiame straipsnyje pridedamos nuorodos į tyrimus, kurie patvirtina teiginius.

Kokios yra Išsėtinės Sklerozės priežastys

Viena iš labiausiai paplitusių nuomonių yra Vitamino D trūkumas, kadangi, Išsėtinės Sklerozės sergamumo pasaulyje žemėlapyje galima “įžvelgti”, kad, kylant aukštyn nuo pusiaujo, susirgimo atvejų lyg ir daugėja:

issetines sklerozes paplitimas

Tačiau ši teorija, akivaizdu, nėra teisinga, galbūt tik paviršiaus pakrapštymas. Geriausias pavyzdys yra Australija. Sergamumas gana aukštas. Ar jiems trūksta saulės?.. Meksika ir kai kurios Pietų Amerikos šalys taip pat ‘netinka’ šiai teorijai. Be to, jei Vitamino D trūkumas būtų Išsėtinės Sklerozės priežastis, nemanote, kad ispanai ir portugalai neturėtų visai sirgti? Ir pagrindinis klausimas – kodėl ypač saulėtose Azijos šalyse susirgimų beveik nėra?

Tad išvada iš tikrųjų tokia: kadangi vitaminas D mažina uždegimą organizme [1] sergamumas pvz. pietų Europoje yra mažesnis nei šiaurinėje jos dalyje. Tačiau pats vitamino D trūkumas nėra Išsėtinės Sklerozės priežastis. Būtinai vartokite Vitamino D papildus jei gyvenate Lietuvoje ar kitoje mažai saulės gaunančioje valstybėje.

Kas didina uždegimą (skatina imunitetą) organizme

Išsėtinės Sklerozės priežastys buvo (ir yra?) tiriamos. Genetinis faktorius nenustatytas. Ilgai manyta, kad tai virusas, bakterija ar kiti parazitai (populiariausi tymai: herpeso virusas-6, Epstein-Barr, Chlamydia pneumonijos, Candida), tačiau ryšys taip pat nenustatytas [2].

Vien tik nuo 2008 m. iki 2013 m. Išsėtinės sklerozės atvejų padaugėjo 10% [3].

Taigi, IS atvejų daugėja labiausiai išsivysčiusiose šalyse, tad vienintelis logiškas (ir akivaizdus) dalykas, kad tai ‘išsivysčiusios’ aplinkos padarinys. Taip, tai maistas. Perdirbtas maistas (jei jį galima laikyti maistu). Žmogus milijonus metų evoliucionavo valgydamas visiškai ne tai, ką jūs kasdien dedate į burną ir taip diena iš dienos didinate uždegimą organizme. Jau girdžiu, ką sakote: “Nesąmonė gryniausia! Aš tikrai nevalgau ‘McDonalde’ kasdien!”. Ne, mes ne apie tai. Mes apie kasdienius eilinius produktus, apie kuriuos net neįtariate, kurie diena iš dienos kelia uždegimą ar kitaip ardo ir nuodija jūsų organizmą. Neišsigąskite, jums nereikės tapti veganais ar vegetarais. Tai tiesiog specialus (paremtas tyrimais) maitinimasis tiems, kam yra diagnozuota Išsėtinė Sklerozė, arba tiems, kas nori, kad ji neatsirastų. Taip pat sužinosite, koks produktas ‘apsuka’ IS padarinius, t.y. ataugina mieliną. Bet apie viską nuo pradžių.

Omega 3 ir Omega 6 santykis

Omega3-omega6-santykis

Visi sutinka, kad Omega santykis turi būti 1:1 [45 , 6]. Kiek jūs valgote žuvies?
Omega 3 galime gauti iš žuvies ir jūros gėrybių. Omega 3 mažina uždegimą [7, 8, 9, 10]. Tuo tarpu Omega 6 uždegimą didina [11, 12]. Omega 6 yra visuose augaliniuose aliejuose. Bet kokiame kepinyje. Produktas perdirbtas? “Paruoštas” valgyti? Pusfabrikatis? Sufasuotas? Galioja ilgiau nei 3 dienas? – beveik visur rasite augalinio aliejaus. Ką jau kalbėti, kad juos pilame į keptuvę kasdien, kepdami ar šildydami maistą… Viską gruzdiname. Pilame ant salotų. Kitaip sakant – į kairę ir dešinę… Dar gerai, kad ryte po juo nesiprausiame!

Taigi, santykis turi būti 1:1. O dažniausiu atveju pas mus jis yra 1:20 [13], kitų skaičiavimais galime rasti santykį net iki 1:40. Problema tame, kad organizme Omega 3 ir Omega 6 konkuruoja tarpusavyje dėl enzimų [14,15,16], kurie paverčia jas eikozanoidais. Kitaip sakant konkuruoja dėl įsisavinimo [17]. Omega 3 mažina uždegimą, tuo tarpu Omega 6 didina uždegimą [18], tad gaunant keliasdešimt kartų daugiau Omega 6 uždegimas yra neišvengiamas.
“Kodėl Omega 6 blogai, juk visi sako, kad aliejus sveika!” Taip, ypač mažais kiekiais, gali būti ir yra sveika. Mat jis ‘skatina’ imunitetą ir kovoja jau tada imunitetas su bakterijomis, virusais, grybais ir kitais įsibrovėliais ir patogenais. Tačiau didesniais kiekiais tai virsta į nenurimstančią kovos sistemą (imunitetą), pastovų (lėtinį) uždegimą. Jau, galbūt, nėra su kuo kovoti, o organizmas visk tiek gamina citokinus, eikosanoidus, T ląsteles, NK ląsteles…
Bet kur galite perskaityti, kad Omega 6 nėra blogis, jis yra būtinas… Taip. Bet ne aliejus! Valgykite avokadą, riešutus, saulėgrąžas ar alyvuoges ir gausite reikiamą kiekį. Kam reikia aliejaus… Jei augalinis aliejus būtų organizmui sveika ir natūralu, aliejus augtų maišeliais ant medžių. Spaustas aliejus yra žmogaus darinys, keliantis uždegimą, ar žinote, kiek saulėgrąžų reikia išspausti norint gauti tiek aliejaus, kiek ryte įpilate į keptuvę, kepdami kiaušinienę? Tiek saulėgrąžų pusryčiams tikrai nesuvalgytumėte.

Ar didžiulis Omega 6 perteklius mūsų šiuolaikinėje mityboje yra Išsėtinės sklerozės priežastis? Ne, tokių įrodymų jūs niekur nerasite. Tačiau žinodami, kad augaliniai riebalai (turintys daugiausiai Omega 6) skatina uždegiminius procesus organizme, tikrai nerekomenduojame. Tad, jei norite pasveikti, Omega 3 ir Omega 6 santykį privalėsite atstatyti. Kitaip sakant, daug žuvies ir jokio aliejaus.

Kas dar skatina uždegimą/imunitetą?

Cukrus kelia uždegimą jūsų organizme [19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36].

Vartojant cukrų (paprastuosius angliavandenius – dažniasiai bet ką, kas saldu, dar blogiau dirbtinius saldiklius) organizme gaminasi kenksmingi junginiai (AGE – angl.: Advanced glycation end products). Jie susidaro, kai riebalai arba baltymai jungiasi su cukrumi kraujyje. AGE sukelia oksidacinį stresą ir uždegimą [37].
Cukrus didina žarnų pralaidumą (vėliau apie tai kalbėsime dar plačiau). Tuomet bakterijos, toksinai ar nesuvirškintos maisto dalelės lengvai patenka iš žarnų į kraują ir pradeda cirkuliuoti Jūsų organizme. Ką daro imuninė sistema? Pakelia viską, ką turi ir bando pašalinti svetimkūnius iš jūsų organizmo. Tai sukelia nesiliaujantį uždegimą [38, 39].

Taigi, viskas, kas nors truputį saldu arba sudėtyje turi kokią nors cukraus formą (cukrozė, gliukozė, fruktozė, dekstrozė, maltozė, laktozė…), taip pat keliauja lauk iš jūsų raciono. Turėsite skaityti etiketes, nes jo pilna visur! Nuo padažų iki mėsos gaminių… Nebus lengva, turint omenyje, kad cukrus yra medžiaga prie kurios priprantama ne mažiau nei prie kokaino! [40, 41].

Dabar pereikime prie didžiausių Jūsų priešų

Gliadinas, Gliuteninas ir Zonulinas. Jeigu reikia ką nors apkaltinti dėl Išsėtinės Sklerozės, labiausiai kaltinti reikia šias medžiagas [42, 43, 44]. 

Jau seniai yra pripažįstama, kad gliutenas yra virškinamojo trakto uždegimo priežastis [45]. Mokslininkai vis dažniau dokumentuoja, kaip gliutenas sukelia viso organizmo uždegimą ir asmenims be celiakijos ar nustatytos alergijos gliutenui [46], bei kaip jis veikia kraujo-smegenų barjerą.

Kas yra kraujo-smegenų barjeras? Tai smegenis nuo neigiamo išorinio poveikio sauganti ląstelių siena-barjeras. Šis barjeras neleidžia į Centrinę Nervų Sistemą (CNS) iš kraujo patekti niekam, išskyrus pačias smulkiausias molekules. Tad smegenys yra ‘apsaugotos’ nuo bakterijų, virusų, grybų, nesuvirškinto maisto likučių ir kitų patogenų, kurie gali (bet neturėtų) cirkuliuoti jūsų kraujyje. Į smegenis nepatenka (neturi patekti) net imuniteto ląstelės Makrofagai (Leukocitų rūšis).

Gliadinas yra netirpus baltymas, gliuteno sudedamoji dalis. Kai gliutenas yra virškinamas, Gliadinas atsiskiria ir skatina Zonulino išsiskyrimą. Tada jau laisvas Zonulinas jungiasi prie receptorių ir signalizuoja tamprioms jungtims žarnyno sienelės enterocitų membranoje atsipalaiduoti [47, 48, 49, 50, 51, 52].

Kodėl tai svarbu? Todėl, kad palaipsniui sutrikdomas žarnyno darbas, medžiagų įsisavinimas. Žarnynas pasidaro “kiauras”. Šis mechanizmas pasireiškia 100 % žmonių, t.y. visiems. O tik 1,6-1,8 proc. tai pasireikš kaip celiakija, dar 18-30 proc. tampa jautrūs gliutenui (gliadinui). Taip vadinamas neceliakinis jautrumas gliutenui. Tyrimų tam nustatyti nėra, išskyrus speciali dieta, vengiant net kryžminės gliuteno taršos (plačiau apie tai vėliau).

Kai zonulino dėka žarnynas tampa ‘kiauras’, nesuvirškinti gliuteno ir kiti maisto baltymai patenka į kraujotaką, organizmas reaguodamas įjungia imuninę sistemą, siųsdamas Makrofagus ir T-ląsteles, taip skatinamas uždegimas.

Dr. Alessio Fasano, apdovanotas “Linus Pauling Award” dėl jo darbo tiriant gliuteną, teigia, kad šis mechanizmas gali sukelti diabetą (1 tipo), Išsėtinę sklerozę, astmą, krono ligą, autizmą, šizofreniją, gliomą… [53].

Neseniai paskelbtame tyrime [54], Švedijos Lundo universiteto mokslininkai įrodė ryšį tarp padidėjusio žarnyno pralaidumo (‘kiauro žarnyno’) ir Išsėtinės Sklerozės.

Tyrimo autorius Dr. Shahramas Lavasani teigė, kad šis ryšys buvo jo tyrimo dėmesys daugiau nei dešimtmetį. “Tuo metu mokslininkai ir specialistai dar netikėjo virškinimo trakto dalyvavimu autoimuninių ligų vystymęsi“, – sakė jis.

Kaip tai veikia? Tas pats gliadino-zonulino sukeltas uždegimas taip pat sutrikdo ir kraujo-smegenų barjerą. Įrodyta, kad ‘kiauras’ gali būti ne tik žarnynas, bet ir kraujo-smegenų barjeras [55] (kuris saugo, kad į smegenis nepatektų svetimkūniai, įskaitant ir dideles imuniteto ląsteles). Praretėjus šiai smegenų apsaugai, uždegimas gali persikelti į smegenis [56] , galimai sukeldamas tokias ligas, kaip Išsėtinė sklerozė, Alzheimeris (anksčiau vadintas 3-čio tipo diabetas), šizofrenija, depresija, nerimo ar panikos priepuoliai, Parkinsono liga ir daugelis kitų…

Ir iš tikrųjų, ištyrus sergančiųjų Išsėtine skleroze kraujo-smegenų barjerą, pastebimas pralaidumas. Tiesą sakant, pastebima, kad pirma atsiranda pralaidumas [57], nors žmonės dar nejaučia jokių Išsėtinės sklerozės simptomų [5859].

Be to, tiriant Išsėtinės sklerozės pacientus, pastebimas žymus igA ir igG gliadino ir gliuteno antikūnių padidėjimas [60, 61, 62, 63, 64, 65].

Kodėl jums to nepasako jūsų gydytojas? Greičiausiai jis nežino, niekas jo neinformavo, todėl kaltinti jį būtų netaktiška… Tiesą pripažinti pasauliniu mastu dabar būtų ne tai, kad sunku, bet neįmanoma. Kodėl? Labai paprasta. Šiuo metu kviečiai suteikia apie 20% pasaulyje gyvenantiems žmonėms kalorijas [66]. Tai daugiausiai kalorijų iš vieno produkto. Galime sakyti, gliutenas ‘maitina’ penktadalį pasaulio. Įsivaizduojate, kiek tai milijardų ekonomikoje? Laaaaaaaabai daug nulių… Plius, kur dar etika? – pripažinus, kad gliutenas “blogis” ar “nuodas”, kaip valstybės turėtų leisti auginti ir prekiauti jais? Juridiškai tai būtų nuodijimas. Būtent todėl, galite būti tikri, niekas jums to nepasakys, nebent patys paskaitytumėte tyrimus.

Jau girdžiu jus sakant “kviečius valgo nuo seno, proseneliai valgė ir viskas buvo gerai…” – tai pagrindinis kviečių augintojų, pusfabrikačių gamintojų ir tingių maisto vergų pasiteisinimas neatsisakyti gliadino-gliuteno. Šiam argumentui yra net keli paaiškinimai:

1. Proseneliai valgė, bet nereiškia, kad viskas buvo gerai. Gyvenimo amžius buvo trumpesnis. Ligų diagnozavimo nebuvo. Nepaisant to, likęs maisto racionas būdavo nepalyginamai sveikesnis. Daržovės, naminė, nesteroidinė, be antibiotikų mėsa. Jokių čipsų, limonadų, aliejaus (naudojo gyvulinius riebalus, sviestą) ir jokių saldumynų ar įmantrių saldžiausių išvestų vaisių. Jokių pusfabrikačių…

2. Dar mūsų močiutės valgė visai kitą augalą nei ką mes dabar vadiname kviečiu. Apie 1960 metus pradėtos išvedinėti naujos kviečių rūšys, jau nekalbant apie modernų malimą, pesticidus ir trąšas. Naujų kviečių rūšys buvo vedamos, kad padidinti derlių ir pagerinti savybes (kiek įmanoma padidinti gliuteno kiekį augale) [67, 68, 6970]. Šios ‘savybės’ atsisuko prieš mus pačius. ‘Moderniame’ kvietyje gliadinas visiškai skiriasi nuo senųjų kviečių rūšių [71]. Buvo atlikti keli labai įdomūs tyrimai su celiakija (celiakiją turi apie 1-2% žmonių, jiems pavartojus gliuteno, imuninė sistema puola jį jau plonąjame žarnyne ir naikina žarnyno sienelę, galiausiai šie žmonės nebegali įsisavinti jokių medžiagų…) turinčiais žmonėmis. Pasirodo, kad jiems pavartojus ‘senosios’ kilmės kviečių rūšies, alerginė imuninės sistemos reakcija neprasideda [72] arba ji yra žymiai mažesnė [73].

3. Gliutenas (ir gliadinas, būdamas sudėtinė gliuteno dalis) šiais laikas dedasi beveik visur! Ne kaip anksčiau, kai močiutė tik iškepdavo duonos…
Kur dedasi gliutenas? Be akivaizdaus miltų naudojimo tešloje, kaip, kad picos, batonas, bulkutės, makaronai, krekeriai, duona, sausainiai, vafliai, blynai, košės, dribsniai, tortai, pyragai ir pan. Gliutenas ir jo produktai naudojami neakivaizdžiose vietose. Bet kokie pusfabrikčiai, įskaitant ir mėsos, pieno produktus. Padažai, pudingai, žuvies piršteliai, majonezas, kremai, dešrelės, kečupai ir kiti padažai, užpilamos sriubos ir kiti greitai ruošiami patiekalai, saldainiai ir kiti saldėsiai, dešra ir kiti mėsos gaminiai, skanumynai, alus, gėrimai ir alkoholis (išsklyrus vyną ir kai kuriuos kitus, tačiau, jei jums diagnozuota Išsėtinė sklerozė, tikiu, negeriate JOKIO ALKOHOLIO) ir net vaistai (beveik visos tabletės, mat krakmolas (kviečių) puiki gelifikavimo medžiaga). Tad apsipirkinėdami, turite skaityti, kad būtų be glitimo (gluten free).

Na, atrodo, teiginys “kviečius valgo nuo seno, proseneliai valgė ir viskas buvo gerai” išnagrinėtas, judėkime toliau. Lyg būtų maža to, kad gliadinas-zonulinas “atidaro” žarnyno bei kraujo-smegenų barjerą, patekęs į smegenis gliadinas jungiasi prie opiodinių receptorių [74, 75, 76, 77]. Turbūt suprantate, ką reiškia opiodinis. Trumpai: jūs jaučiatės super gerai ir norite dar! Būtent dėl to, taip vadinamas Gluten-free (be gliuteno) maitinimasis gali būti didesnis iššūkis nei jūs pamanėte iš pirmo karto.

Jūsų dieta

Kaip ir rašėme, jums reikės atsisakyti visko, kas sukelia organizme uždegimą, o valgyti tai, kas uždegimą mažina. Gausite susireguliuoti Omega 3/Omega 6 santykį. Taipogi, paprastieji angliavandeniai keliauja lauk iš jūsų raciono. Tai bet kas, kas nors truputį saldu. Iš pradžių parduotuvėje užtruksite ilgiau, jums teks skaityti etiketes, tačiau paskui atsirinksite savo produktus ir apsipirkimas taps greitas. Beveik viskas kas marinuota, konservuota sudėtyje turi cukraus (o ypač bet kokio cukraus pakaitalo) ir/ar gliuteno (gliutenas gali slėptis kokia nors forma, gali būti krakmolas, dekstrozė, augaliniai baltymai ir panašūs dalykai, gali slėptis kaip standumą arba lipnumą reguliuojanti medžiaga, glazūra ir pan), dažnai sudėtyje rašo “prieskoniai” arba “prieskonių mišinys”, ten taip pat gali slėptis gliutenas, todėl, jei norite pasveikti, paruoštų pusfabrikačių, marinuotų ar kitaip apdorotų produktų gausite vengti.

Kaip jau minėjome anksčiau, jums reikia vengti ne vien gliuteno, bet dar svarbiau gliadino. Kur randamas gliadinas? Neskaitant akivaizdžių šaltinių, tokių kaip kviečiai (bet kokia jų forma), miežiai bei rugiai, gliadinas yra ir kukurūzuose bei avižose (tik jis kitaip ten vadinasi – prolaminas), o tai labai skaudu, nes daugelyje prekių, kurios pažymėtos “Be Gliuteno”, kviečiai pakeičiami būtent kukurūzų miltais… (Gali būti pvz., ryžių miltai, arba tapijokų miltai, kas jums visiškai tinka!). Tad etikečių skaitymas taps jums įprastas dalykas. Kavinėse maisto be gliadino (gliuteno) negausite, nebent eisite į kavinę, kuri specializuojasi į “be gliuteno” dietą (taip, tokių yra). Nes paprastos kavinės ir masinio maitinimo įstaigos beveik visada naudoja pusfabrikačius, dedą į sriubą, naudoja marinatus, naudoja padažus ir pan. Galite bandyti eiti į gerus restoranus, kur vyr. šefo galite teirautis apie ingredientus. Nes kitur, padavejo paklausus ar nėra maiste gliuteno, jums atsakys, kad nėra, vietoj to, kad paklaustų, o kas tas gliutenas, nes padavėja(s) dažnai net nežino, kas tas gliutenas. Net ‘lietuviški’ patiekalai daromi kavinėse iš gliuteno. Niekas negamina, kaip jūsų močiutės. Cepelinams ir kitiems “bulvių” patiekalmas naudoja tešlos mišinius, kuriuose gausu patys supratote ko. Kodėl jį taip visur deda? Dėl kelių priežasčių. Gliutenas yra tąsus, tad dedamas kaip lipnumą reguliuojanti medžiaga. Jis suteikia tekstūrą. Jis klijuoja ir laiko gaminius. Jis suteikia skonį. Jis suteikia sotumą ir galiausiai, jis suteikia pasitenkinimą (prisimenate, kai kalbėjome, kad jis, patekęs į smegenis, jungiasi prie opiodinių receptorių).

Dabar matote koks yra gliuteno mastas? Jis beveik visur! Jūs turbūt dabar galvojate “Tai ką man, po velnių, valgyti?“. O valgyti yra ką. Ir valgysite jūs ne vien sveikai, bet ir skaniai. Bet kokia žuvis ir jūros gėrybės (nuo austrių iki silkės), paukštiena (višta, antis, žąsis, kalakutas ir pan.), kiaušiniai, mėsa (mėsos kokybę renkatės patys, jei galite gauti “žole mintančių” arba ekologiškų, tuo geriau). Riešutai ir kalnas salotų (ne vaisių), ypač tamsios lapinės bei visos kopūstų formos. Jei labai jau norisi angliavandenių, galite valgyti šaknines daržoves: bulves, morkas, burokus, krienus ir pan. Iš grūdinių šauniai tinka grikiai. Ar pamenate straipsnio pradžioje Išsėtinės Sklerozės sergamumo žemėlapį? Ten vienas dalykas krenta į akį… Azijos šalyse sergamumas ženkliai mažesnis. Žinote kodėl? Todėl, kad vietoje kviečių jie naudoja ryžius! Ryžiuose gliadino nėra, todėl, kai kitą sykį užsimanysite makaronų su vištiena, pasirūpinkite, kad tai būtų ryžių makaronai!

Pritrūksite patiekalams receptų? Pilnas internetas! Ko ieškoti? “Receptai be gliuteno”, “Atkinsono dieta”,”Paleo receptai” ir pan., mat šios dietos labai panašios į jūsų, Išsėtinės sklerozės dietą, aišku, peržiūrėkite, kad nebūtų jums netinkamų produktų (kukurūzų ir pan).

Porcijoms ribų nėra, valgykite kol būsite sotūs. Jums reikia daug kokybiškų baltymų. Tiek metų organizme vykęs uždegimas pridarė nemažai žalos, todėl organizmui reikės tvarkyti pažeistas sistemas ir audinius. Pasirūpinkite vitaminu C (ne tabletėmis). Gausiausia jo yra uogose (serbentai, agrastai, vyšnios), dar tinka obuoliai, kopūstai (rauginti!), mat naujų audinių gamybai ir kolageno susidarymui reikalingas vitaminas C, be jo nieko nebus.

Kaip maksimaliai panaikinti Išsėtinės Sklerozės padarinius ir atauginti mieliną?

Pirma, jums reikia sutvarkyti ‘kiaurą’ žarnyną bei kraujo-smegenų barjerą. Jums reikalingas butiratas. Žarnyno ląstelės naudoja butiratą kaip kurą, butiratas pagerina mitochondrijų veiklą, neleidžia toksinams patekti į organizmą per žarnyno sienelę, mažina uždegimą. Iš kur gaunamas butiratas? Butiratą gamina gerosios bakterijos jūsų žarnyne! Tad jūsų darbas duoti joms maisto (kasdien), kad jos galėtų daugintis, klestėti ir padėti jums sveikti. Jums reikės kuo daugiau skaidulų. Taigi, lapinių salotų kalną jau valgote kasdien, nevenkite svogūno (žalio), bulvių ir ryžių (šaltų!), geriausia kitos dienos, iš šaldytuvo, mat atšalus bulvėms ir ryžiams susidaro tokia kristalinė struktūra, kurios žmogaus skrandis negali suvirškinti, todėl jis siunčia jas žemyn, į žarnyną gerosioms bakterijoms, o jos kuo puikiausiai tai mėgsta. Ypač puiku būtų gerti sulos, jei galite gauti tikros, be cukraus ir priedų. Kai gaminasi butiratas, išsiskiria dujos, tad neišsigąskite ir įspėkite namiškius. Be to, nevenkite jau fermentuotų (raugintų, ne marinuotų) produktų: kopūstų, agurkų ir pan. Galite neskaičiuodami ryti šaldytas (ar šviežias) uogas: avietės, gervuogės, serbentai ir pan. Galite (net būtina) paskanauti džiovintą slyvą, joje gausu sorbitolio. Dėl sorbiltolio taip pat tinka vyšnios, datulės, persikai ir abrikosai. Sorbitolis yra saldus (tai ne cukrus), tačiau jis nekelia cukraus lygio kraujyje, tad neišsiskiria ir insulinas. Puikiai tinka mažai angliavandenių turinčiai dietai. O iš jo gaminasi butiratas ir jūs sveikstate. Įrodyta, kad butiratas daro plataus spektro teigiamą poveikį neurodegeneracinėms ir psichologinėms ligoms [78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88]. Tai ir Išsėtinė sklerozė, Alzheimeris ir kitos demencijos formos, Parkinsono liga, autizmas, šizofrenija, Hantingtono liga ir kt. Taigi, jei jums diagnozuota Išsėtinė Sklerozė, gerųjų bakterijų gerti neverta, jums reikia sukurti (ir išlaikyti/gausiai maitinti) visą armiją, tad turite ne siųsti ten ‘kareivius’, o duoti jiems maisto, kad patys daugintųsi ir gamintų butiratą. Kadangi tarp prastos žarnyno mikrofloros ir Išsėtinės Sklerozės randamas tiesioginis ryšys [89] (aišku, juk jis kiauras!), šito žingsnio negalite neįvertinti.
Kur dar ‘gauti’ butirato? Organizmas dar gali pats gaminti butiratą, jei jūs sportuojate! Taip, skamba kaip įprasta jūsų šeimos daktaro frazė.. “sportuokite“, tačiau šio žingsnio ignoruoti negalite. Sportuojant organizmas gamina daugiau butirato [90], bei mažinamas uždegimas [91]. Sportuojant išsiskiria augimo hormonai (reikalingi sveikimui ir taisymui), bei padaugėja neuronų… , kitaip sakant, smegenys auga! (tiesiogine to žodžio prasme [92, 93, 94]).
Suprantama, pasirinkite sportą priklausomai nuo jūsų būklės. Jei reikia, pasikonsultuokite su specialistu. Nesportuokite ‘paviršutiniškai’ – atiduokite visas jėgas. Turite ne tai, kad pavargti, turite “nusikalti” kasdien. Jei trūksta pratimų – YouTube galite lengvai rasti kanalų su pilnomis sporto programomis Išsėtinei sklerozei. Pvz.: youtube.com/MS

Kur dar gauti butirato? Naudokite Ghee sviestą. Jei brangu, galite nesunkiai patys pasigaminti. Galite naudoti jį kepimui, jis nekeičia struktūros prie gana aukštos temperatūros, todėl saugus kepimui (juk augalinių aliejų jau nenaudojate, pamenate?).

Taigi, kokia butirato nauda? Butiratas iš visų šių aukščiau paminėtų šaltinių sutvarkys jums žarnyną, kraujo-smegenų barjerą bei sumažins uždegimą smegenyse. O kaip atstatyti mieliną?

Mielino atauginimas

O taip, jis gali ataugti, kad ir ką esate girdėję. Susipažinkite su medicininiu grybu, apie kurį (greičiausiai) nesate girdėję, nors ir yra atlikta begalė klinikinių tyrimų, įrodančių, kad šio grybo ekstraktas skatina mielino ataugimą. Šiuos tyrimus ir aptarsime.

???????
Medicininis grybas Hericium Erinaceus Japonijoje, Korėjoje ir Kinijoje naudojamas nuo neatmenamų laikų. Tuo tarpu, tik dabar Vakarų pasaulyje išprovokavo susidomėjimą, mat atlikus keletą tyrimų, rezultatai pasirodė įspūdingi (nors jūsų gydytojas, greičiausiai, apie šį grybą nėra girdėjęs… Kodėl? Kad ir kokios būtų priežastys, visuomet galite (būtų rekomenduotina) nusiųsti jam nuorodas į tyrimus, kuriuos pateiksime šiame straipsnyje). Nieko nauja, kad medicininai grybai puikiai kovoja su vėžiu ar mažina cholesterolį, tačiau grybas teigiamai veikiantis smegenis bei nervų augimo faktorių yra retenybė.

Hericium Erinaceus medicinins grybas skatina nervų augimo faktorių. Žmogaus neuronų mėginiuose šio grybo ekstraktas veiksmingai padidino neuritų išaugimą 60,6% [95]. Remiantis tyrimais, ši neuroregeneracija naudinga smegenų augimui dviem būdais:

  • Mielino apvalkalo formavimasis aplink nervines ląsteles [96].
  • Greitesnis nervų atsistatymas po neuronų sužalojimo [97].

O tai ir yra būtent tai, ko reikia sergant Išsėtine Skleroze.
Šis tyrimas [98] padarė tokią išvadą: “Šie [tyrimo] duomenys rodo, kad kasdienis Hericium Erinaceus vandens pagrindo (!) ekstrakto vartojimas gali skatinti sužeistų neuronų regeneraciją…
Šis tyrimas [99] taip pat padarė išvadą, kad medicinis grybas Hericium Erinaceus yra veiksmingas ir gali skatinti neuronu regeneraciją po traumos.

Šiame tyrime [100] buvo parodyta, kad mūsų aptariamo  medicininio grybo ekstraktas žymiai pagreitina žaizdų gijimą.

Kaip ir kiek vartoti?

• Kuo ilgiau ekstraktai vartojami, tuo geresni rezultatai.
• Poveikis tiesiogiai priklauso nuo kiekio – kuo didesnės dozės, tuo didesnis efektyvumas (šalutinio poveikio nepastebėta net iki 1000mg/kg [101]
• Šalutinis poveikis gali būti, jei esate alergiškas grybams. (Pasitaiko itin retai)

Ką reikia žinoti prieš perkant?

Naudojami tik ekstraktai. Galima, aišku, pasiekti rezultatų ir tiesiog valgant grybus ar geriant džiovintų grybų kapsules, tačiau jų reikėtų vartoti saujomis… Lietuvoje populiarūs grybų papildai, tačiau sudėtyje ne ekstraktai ir grybų veikliosios medžiagos, o tiesiog “grybų milteliai” (smulkinti džiovinti grybai), tokių papildų galima gerti saujomis – būsite tik sočiai pavalgęs…

Kiekis (mg) vienoje kapsulėje. Kai tyrinėjame papildų klinikinių tyrimų medžiagą (bendrai, ne vien kalbant apie grybus) galime pastebėti, kad realiai atliekant tyrimus aktyviosios tiriamos medžiagos kiekiai būna didesni nei paskui atsiranda papildų kapsulėse. Nustatoma taip vadinama RPN (Rekomenduojama Paros Norma). Ką jau kalbėti apie tai, kaip dažnai būna, jog veikliosios medžiagos organizmas galimai pasisavina pvz. 50%… Tai kiek jums reikalingos papildyti medžiagos realiai gaunate? Įspėjimas: kai kurių papildų padauginti tikrai pavojinga (pvz. geležies).

Naudojami ekstraktai tik vandens pagrindu. Tik tokiu būdu išgauti ekstraktai maksimaliai išsaugo/išlaiko reikalingas medžiagas ir junginius. Dar būna ekstraktai alkoholio pagrindu – tokiu atveju gamybos procesas yra pigesnis ir greitesnis. Dažniausiai ant papildų pakuotės yra rašoma, jei ekstraktas yra gautas vandens pagrindu. Jei apie tai neužsimenama – greičiausiai ekstraktas alkoholio pagrindu.

Polisacharidų kiekis. Reikia (akivaizdu) didžiausio kiekio. Kuo didesnis (procentaliai) polysacharidų kiekis, tuo daugiau grybų reikėjo gamybos metu išgauti veikliąją medžiagą iš grybo. Būna 5%, 10%, 15%, 20%. Savaime suprantama 20% yra 4 kartus veiksmingesnis nei 5%. Polisacharidų kiekis taip pat turi būti parašytas ant pakuotės. Jei išvis nėra parašyta, galite būti tikri – greičiausiai bus ne daugiau nei 5%.. Arba tai net ne ekstraktas, o paprasčiausiai smulkintas džiovintas grybas.

Ką daryti, jei jūsų gydytojas nieko nežino apie šias veikliąsias medžiagas? Pasiūlykite jam pastudijuoti literatūrą bei tyrimų rezultatus, pradžiai, kad ir tyrimus paminėtus šiame straipsnyje (dauguma tyrimų gana nauji ir jų dar greičiausiai nebuvo, kai jūsų gydytojas studijavo, todėl nereikėtų jo kaltinti…). Tačiau, jei gydytojas vis vien neturi nuomonės – keiskite gydytoją!

Kitos naudingos nuorodos:

Krūties vėžys, ką daryti?
Chemoterapija ir organizmo atstatymas
Plaučių vėžys, kokia tikimybė pasveikti?

Tyrimai ir naudota literatūra:

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4070857/
2. https://www.nationalmssociety.org/What-is-MS/What-Causes-MS
3. https://www.msif.org/about-us/who-we-are-and-what-we-do/advocacy/atlas/atlas-of-ms-faqs/
4. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12442909
5. Susan Allport, The Queen of Fats: Why Omega-3 Fats Were Removed From the Western Diet and What We Can Do to Replace Them. Berkeley: University of California Press, 2007, p. 115.
6. http://gamalift.com.br/site/artigos/21.pdf
7. https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/07315724.2002.10719248
8. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0889159111004685
9. https://link.springer.com/article/10.1007/s11883-004-0087-5
10. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0889159112001183
11. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3335257/
12. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19022225
13. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4808858/
14. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4808858/
15. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0952327815000873
16. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25373089
17. http://lpi.oregonstate.edu/mic/other-nutrients/essential-fatty-acids
18. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21118617
19. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25905791
20. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25030783
21. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26729790
22. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21738749
23. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21807932
24. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21677052
25. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26081486
26. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4290803/
27. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22826636
28. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20573797
29. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18469238
30. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20573797
31. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/7918300
32. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27617199
33. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24493081
34. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22510431
35. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28639973
36. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24630785
37. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/7918300
38. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21807932
39. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27617199
40. https://www.sciencedaily.com/releases/2013/10/131015123341.htm
41. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17617461
42. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22998972#
43. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25408772
44. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23050549#
45. https://scholar.google.lt/scholar?hl=lt&as_sdt=0%2C5&q=gluten+causes+gastrointestinal+inflammation&oq=gluten+causes+gastrointestinal+infla
46. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4517012/#B2-nutrients-07-0523547.
47. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2653457/
48. http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00365520500235334
49. http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1542356512009329
50. http://journals.lww.com/jpgn/Citation/2006/10000/GLIADIN_BINDING_TO_CXCR3_CAUSES_ZONULIN_RELEASE.215.aspx
51. http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.3109/08916930903225229
52. https://link.springer.com/article/10.1007/s10875-006-9061-z
53. https://chriskresser.com/pioneering-researcher-alessio-fasano-m-d-on-gluten-autoimmunity-leaky-gut/
54. http://portal.research.lu.se/portal/en/publications/intestinal-barrier-dysfunction-develops-at-the-onset-of-experimental-autoimmune-encephalomyelitis-and-can-be-induced-by-adoptive-transfer-of-autoreactive-t-cells(99f47836-e464-46e0-a8c2-1c2168ba77f1)/export.html#export
55. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1582-4934.2008.00434.x/full
56. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1046/j.1471-4159.2000.0740320.x/full
57. http://newsroom.cumc.columbia.edu/blog/2017/11/22/fixing-leaky-blood-brain-barrier-may-help-treat-multiple-sclerosis/
58. http://www.cell.com/cell-reports/fulltext/S2211-1247(17)31574-7
59. https://academic.oup.com/brain/article-abstract/114/1/557/271077
60. http://www.iglabo.com/iglabo-info/document/IgA%20antibodies%20against%20gliadin%20and%20gluten%20in%20multiple%20sclerosis.pdf
61. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19758171
62. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15355487
63. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3556850/
64. http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2251729415000063
65. https://www.cyrexlabs.com/M8News/tabid/214/Default.aspx
66. https://www.theguardian.com/global-development-professionals-network/2014/apr/01/international-wheat-yield-partnership-food-security
67. http://www.wheatbellyblog.com/2012/01/the-gliadin-effect/
68. https://www.healthline.com/nutrition/modern-wheat-health-nightmare#section4
69. https://grainstorm.com/pages/modern-wheat
70. https://www.cbsnews.com/news/modern-wheat-a-perfect-chronic-poison-doctor-says/
71. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2963738/
72. http://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/00365520600699983
73. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3664588/
74. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/372181
75. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/6099562
76. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/7637543
77. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12231399
78. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0304394016300775
79. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0024320598002793
80. http://jmm.microbiologyresearch.org/content/journal/jmm/10.1099/jmm.0.017541-0
81. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/0024320580903975
82. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S009286741301550X
83. https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1467-3010.1999.tb00910.x
84. https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/10408699891274200
85. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1931524412003684
86. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S030645221300362X
87. https://journals.lww.com/co-clinicalnutrition/Abstract/2010/11000/Butyrate_and_other_short_chain_fatty_acids_as.19.aspx
88. https://www.nature.com/articles/ncomms12015
89. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5118957/
90. http://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0150502#
91. http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0166223607001786
92. http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1053811917309138?via%3Dihub
93. http://www.jneurosci.org/content/21/5/1628.short
94. http://www.physiology.org/doi/abs/10.1152/jappl.1990.69.4.1442
95. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24266378
96. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12675022
97. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23510212
98. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21941586
99. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25159861
100. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22135902
101. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27816657

Grįžti į viršų

Medix
Right Menu Icon