Kodėl sergame?

Vėžys. Statistiškai apie 50% vyrų (kas antram!) ir apie 30% moterų per gyvenimą išsivystys vėžys (cancer.org/cancerbasics). Be to, manoma, kad vėžio atvejų (pvz. prostatos vėžys) yra žymiai daugiau. Tikimybė vyrui, sulaukusiam 60 metų, „turėti“ prostatos vėžį siekia net 70%, bet dažnai žmonės miršta dėl kitų priežasčių/ligų ir niekas jau dėl vėžio tyrimų nebe atlieka…

Diabetas apima apie 10% pasaulio populiacijos. wikipedia.org/Diabetes.

Artritas ir kitos kaulų ligos. Tikimybė susirgti šiomis ligomis siekia 50%, jei pakankamai ilgai išgyvensite nemirę nuo kitų ligų. (cdc.gov/arthritis).

Alzheimeris (Demensija). Vienas iš trijų senjorų miršta nuo smegenų degeneracijos ligų. (alz.org/alzheimers_facts).

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra ketvirtoji mirtingumo priežastis pasaulyje. (lt.wikipedia.org/wiki/LOPL).

Tai tik dalis iš tūkstančių ligų, tam, kad susidarytumėte bendrą vaizdą apie ligų mastą. Aišku, Jus ne vieną dešimtmetį gali kamuoti ir paprastesnės ligos, tokios kaip nagų grybelis ar kokia egzema, odos ligos, kurios labai dažnai yra nepagydomos. Gydymas tik „tepaliukais“ ir tik simptominis. Atleiskite, dar tiek medicina nepasistūmėjo… Mes tik iškodavome DNR kalbą, galime genetiškai modifikuoti, ką tik norite, „atsukome“ laiką simuliatoriuose ir pažiūrėjome, kaip gimė VISATA prieš 13.7 milijardų metų… Tačiau, kas čia per spuogiukai pas Jus ant odos, kurie kamuoja dešimtadalį visos žmonijos – mes dar neišsiaiškinome. Štai Jums kremukas – geras, hormonų pagrindu, puikiai simptomus gydo. O šalutiniai poveikiai? Ai, paskaitykite patys, jei rasite, kur parašyta ir įskaitysite tokio mažumo šriftą.

Kodėl taip yra? Kodėl ligų „populiarumas“ šoktelėjo kelis šimtus procentų per pastaruosius 200 metų?

Pasaulyje yra atlikta šimtai tūkstančių su medicina susijusių tyrimų, kuriuos studijuodami tikrai galime „susidaryti vaizdą“, kaip sveikai gyventi, kokia turi būti prevencija ligoms. Kodėl to nėra mokoma vaikams mokyklose? Dažnai nutukęs, diabetu sergantis vaikas, kuris, ko gero už 50 metų mirs nuo širdies smūgio arba vėžio, tikrai žino, kaip apskaičiuoti diskriminantą pagal formulę, nors nė kiek nenutuokia, ką jis reiškia ir kur galės šią informaciją panaudoti gyvenime. Kaip ir visai nenutuokia, kodėl būti sveikam „apsimoka“ ir kaip to pasiekti. Dar blogiau – to dažnai nežino ir jo tėvai!..

Kitaip sakant, prevencijos mechanizmas sveikatos sistemoje neveikia, žmonių sveikata nėra rūpinamasi. Toks švietimas neegzistuoja. Tikėkimės situacija kažkada ims keistis. Nes kol kas, kad Jūs būtumėte sveiki, niekam neįdomu. 

Tai kas gi atsakingas, kad būtumėte sveiki?

Tikrai ne Jūsų daktaras ar sveikatos ministerija, todėl jų nekaltinkite. Gal farmacijos kompanijos? Tikrai ne, jos gamina ir parduoda vaistus nuo ligų simptomų, jos nėra suinteresuotos, kad jūs būtumėte sveiki.

Už savo sveikatą esame atsakingi mes patys. Todėl mes patys ir turime suprasti, kaip veikia mūsų organizmai ir kada juos žalojame bei kas, kada ir kodėl mums sveika. Galų galiausiai, kaip „tvarkytis savo kiemą“, jei jau pavėlavome su prevencija.