Panikos priepuolis gali būti labai baisus. Jums gali atrodyti kad:
Visa tai vyksta jūsų galvoje, realaus pavojaus nėra, tačiau tuo metu jums tai tikrai atrodo tikra!
Panikos priepuoliai fiziškai gali iššaukti šiuos požymius:
Žmonėms, kurie nėra patyrę rimtesnio panikos priepuolio atrodo, jog tai “vaiku žaidimai” ar kažkoks “įsivaizduojamas baubas”, nors iš tikrųjų panikos priepuoliai gali labai rimtai paveikti gyvenimą ir kasdienį funkcionavimą.
Panikos priepuolis tęsiasi apie 10 minučių ir pradeda blėsti. Stiprus panikos priepuolis gali tęstis ilgiau, arba jus gali ištikti keli panikos priepuoliai (pasitaiko retai). Jei patiriate daug panikos priepuolių, jums gali būti diagnozuotas nerimo sutrikimas.
Kai organizmas pastebi, kad gresia pavojus, suaktyvina “fight or flight” („kovok arba bėk“) būseną. Išskiriami hormonai, neurotransmiteriai ir t.t. Ir tai yra labai naudinga, jei temstant, apleistoje senoje statybvietėje pastebite girtą recidyvistą mikliai besiartinantį link jūsų… su kardu rankose! Tada “kovok arba bėk” būsena labai naudinga (tikiuosi pasirinktumėte “bėk” dalį…).
Panikos priepuoliai ištinka, kai suaktyvinama “kovok arba bėk” būsena, nors realus pavojus negresia.
Tuo metu staiga keičiasi neurotransmiterių ir hormonų santykis. Mažėja raminančių (GABA) ir daugėja skatinančių (adrenalino, dopamino)… Plačiau kokios yra nerimo ir panikos priepuolių priežastys rasite čia.
Panikos priepuoliai kiekvienam gali ištikti skirtingu metu. Naktiniai panikos priepuoliai, akivaizdu, ištinka miegant. Panikos priepuoliai vyksta skirtingu dažnumu bei gali kartotis kartą per mėnesį ar kelis kartus per dieną… ar net vienas po kito! Galime pastebėti, kad tam tikros vietos, situacijos ar veikla atrodytų sukelia panikos priepuolį. Pavyzdžiui, gali įvykti prieš įtemptą susitikimą, po alkoholio, po tam tikro maisto (pvz. nevisaverčio/greito) ir pan.
Mūsų organizmas visada stengiasi saugoti mus nuo pavojų, todėl, ištikus panikos priepuoliui, kūnas “atsimena” kur ir kada (pavojus mums) įvyko arba su kokiais žmonėmis esant įvyko ir pan. Tad normalu, kad tų dalykų protas “padeda” mums ateityje vengti… Tarkime, panikos priepuolis užklupo vairuojant automobilį… jau du kartus. Ką daro protas? – Ogi pradedate bijoti ar nejaukiai jaustis vairuojant… ir pradedate vengti vairuoti… kol galiausiai nebevairuojate. Tai gali būti bet kas: vieta, veiksmas ar tam tikri žmonės. Panikos priepuolis miegant – ne išskirtinumas. Tuomet, vėlgi, gali pradėti kankinti nerimas jau vien nuo minties apie ėjimą miegoti. Kai kurie žmonės gali užsisklęsti savy, vietoj to, kad ieškotų būdų kaip panikos priepuolius gydyti. O būdų kaip kaip kovoti su panikos priepuoliais tikrai yra!
Yra keletas strategijų kurias galime pasitelkti norint suvaldyti panikos priepuolius.
Kai ištiks panikos priepuolis ką daryti jūs jau žinosite:
Svarbiausia ir pagrindinė taisyklė per panikos priepuolį:
Panikos priepuoliai ir nerimas gali būti išgydyti ar, mažų mažiausiai, stipriai sumažinti, jei bus įgyvendinti reikalingi gyvenimo būdo pokyčiai. Cheminiai vaistai nuo panikos priepuolių ne visuomet yra išeitis, mat sukelia priklausomybę ir visą virtinę kitų šalutinių poveikių, prieš vartojant būtinai pasitarkite su savo gydytoju.
Kovoje su nerimu kiekvienas mūsų gyvenimo būdo aspektas gali būti stiprus ginklas. Karščio terapija ir šalčio terapija, padeda įveikti nerimą ir (įvaldžius) gali tapti galingi psichinio atsparumo ramsčiai. Greta šių terapinių priemonių, intensyvus fizinis krūvis efektyviai mažina nerimą, nes skatina endorfinų ir neurotrofinių faktorių išsiskyrimą, kurie inicijuoja neurocheminę kaskadą, gerinančią jūsų būseną, nuotaiką ir nerimą.
Jūsų panikos priepuolių gydymas susidės iš keleto dalykų. Kodėl kamuoja nerimas, kas įtakoja neurotransmiterius, ką valgyti ir ko vengti skaitykite Čia (straipsnis ilgas).
Kokie geriausi nereceptiniai vaistai nuo nerimo?
Kokios veikliosios medžiagos padeda nuo panikos priepuolių be šalutinių?
Kokios medicininių grybų medžiagos padeda smegenims augti?
—
2024 Copyright © Medix.lt
Informacija šioje svetainėje yra pateikiama tik informaciniais tikslais. Ji nėra skirta gydyti ar diagnozuoti ligas ar simptomus ir nėra skirta pakeisti gydytojų ar kitų licenzijuotų sveikatos specialistų patarimų. Mes nei tiesiogiai nei netiesiogiai nepateikiame gydymo patarimų. Jei jūs nusprendžiate gydytis, mes neprisiimame jokios atsakomybės.
Atnaujinta
