Nerimo sutrikimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių psichologinių ligų, kuriose žmonės patiria nuolatinį nerimą dėl įvairių dalykų. Generalizuotas nerimo sutrikimas yra viena iš šių ligų rūšių, kurioje nerimas yra intensyvus ir tęsiasi ilgai.

Kas yra nerimo sutrikimas?

Nerimo sutrikimas yra psichologinė būsena, kurioje asmuo nuolat jaučia nerimą. Pasireiškia  fiziniai ar/ir psichologiniai simptomai.

Generalizuotas nerimo sutrikimas

Generalizuotas nerimo sutrikimas yra viena iš nerimo sutrikimo rūšių, kurioje nerimas yra intensyvus ir ilgalaikis. Asmuo patiria nuolatinį nerimą ir nerimą dėl darbų, šeimos, santykių ar kitų gyvenimo sričių.

Kitos nerimo sutrikimo rūšys gali būti: panikos sutrikimas, socialinio nerimo sutrikimas, pasikartojantis nerimas arba panikos priepuoliai, specifinis fobijos sutrikimas ir agorafobija.

 

Simptomai

Fiziniai simptomai

Nerimo sutrikimas gali pasireikšti įvairiais fiziniais simptomais:

  • Greitas širdies plakimas
  • Dusulys
  • Raumenų įtampa ir sustingimas
  • Drebulys arba virpėjimas
  • Per didelis prakaitavimas
  • Pykinimas arba skrandžio diskomfortas
  • Galvos svaigimas
  • Karščio ar šalčio bangos
  • Nuovargis arba silpnumas
  • Šleikštulys arba šaltos, prakaituotos rankos
  • Galvos skausmas
  • Dažnas šlapinimasis arba viduriavimas
  • Nemiga arba sutrikęs miegas
  • Burnos džiūvimas arba sunkumai ryjant
  • Krūtinės skausmas ar diskomfortas

 

Psichologiniai simptomai

Be fizinės įtampos, nerimo sutrikimas taip pat gali pasireikšti įvairiais psichologiniais simptomais:

  • Pernelyg didelė baimė
  • Dirglumas ar neramumas
  • Sunkumas susikaupti
  • Blogiausių pasekmių numatymas
  • Įtampos ar įtampos jausmas
  • Įkyrios mintys
  • Katastrofiškas mąstymas
  • Nerealios baimės ar fobijos
  • Nerimą keliančių situacijų vengimas
  • Obsesinis-kompulsinis elgesys
  • Perfekcionizmas
  • Atitrūkimo nuo savęs ar nerealumo jausmas (disociacija)
  • Panikos priepuoliai
  • Socialinis nerimas
  • Įkyrios mintys arba kompulsyvus elgesys

 

Priežastys

Traumuojančios patirtys

Vienas iš nerimo sutrikimo priežasčių gali būti traumuojančios patirtys (pvz., smurtas, nepriežiūra ir pan.), tokios kaip praeities traumos arba sunkios gyvenimo situacijos. Tokia patirtis gali formuoti žmogaus reakciją į stresą ir nerimą.

Smegenų cheminis disbalansas

Smegenų cheminis disbalansas taip pat gali turėti įtakos nerimo sutrikimui. Neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir GABA, pusiausvyros sutrikimas sukelia nerimo sutrikimą. Šios cheminės medžiagos padeda reguliuoti nuotaiką ir stresą, o kai jų pusiausvyra sutrinka, nerimas išauga.

Asmenybės veiksniai

Tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas, drovumas ar perdėtas savikritiškumas, gali padidinti polinkį į Generalizuotą Nerimo Sutrikimą. Taigi, šie bruožai gali prisidėti prie nuolatinio nerimo.

Gyvenimo sunkumai

Nuolatinis streso krūvis, toks kaip karas kaimynystėje, finansiniai sunkumai, santykių problemos, su darbu susijęs stresas ar reikšmingi gyvenimo pokyčiai, gali paskatinti nerimo atsiradimą arba sustiprinti esamus simptomus.

Fizinė sveikatos būklė

Lėtinės sveikatos būklės, ypač susijusios su skausmu ar diskomfortu, gali padidinti nerimo riziką. Gyvenimas su lėtinėmis ligomis gali kelti nerimą ir susirūpinimą dėl savo sveikatos.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas

Tokios medžiagos kaip narkotikai, alkoholis ar per didelis kofeino kiekis gali sukelti arba sustiprinti nerimo sutrikimų simptomus.

 

Gydymas

Psichologinė terapija

Viena iš nerimo sutrikimo gydymo formų yra psichologinė terapija. Šis gydymo būdas padeda asmeniui suvokti ir suprasti savo nerimo šaltinius ir mokytis valdyti ir mažinti nerimą.

Receptiniai vaistai

Nerimo sutrikimui gydyti gali būti skiriami ir receptiniai vaistai. Tam tikri vaistai gali padėti mažinti nerimą ir palengvinti fizinę įtampą, susijusią su šiuo sutrikimu.

Receptinių vaistų nuo nerimo vartojimas gali turėti įvairių trūkumų, įskaitant:

  • Priklausomybės rizika: Kai kurie vaistai nuo nerimo, pvz., benzodiazepinai, ilgiau vartojant, sukelia priklausomybę.
  • Šalutinis poveikis: Receptiniai vaistai dažnai sukelia šalutinį poveikį, pavyzdžiui, galvos svaigimą, mieguistumą ir pablogėjusią pažinimo funkciją ar blogiau.
  • Laikinas palengvėjimas: Dažniausiai receptiniai vaistai laikinai palengvina simptomus, bet nepašalina pagrindinių nerimo priežasčių.
  • Tolerancija: Laikui bėgant gali išsivystyti tolerancija vaistams, todėl tam pačiam poveikiui pasiekti gali prireikti didesnių dozių.
  • Nutraukimo simptomai: Nutraukus tam tikrų vaistų nuo nerimo vartojimą, abstinencijos simptomai gali būti sunkūs ir sunkiai įveikiami.
  • Pagrindinių problemų maskavimas: Vaistai gali užmaskuoti pagrindines psichologines ar emocines problemas, kurios turėtų būti sprendžiamos.
  • Sąveika su kitais vaistais: Vaistai nuo nerimo gali sąveikauti su kitais vartojamais vaistais ir sukelti nepageidaujamą poveikį.

Todėl, jei nėra išeities, receptinius vaistus nuo nerimo rekomenduojama vartoti trumpą laiką. Pabandykite pasitarti su savo gydytoju.

Nereceptiniai vaistai nuo nerimo

Nereceptiniai vaistai nuo nerimo yra tam tikri vaistai, kurie gali būti naudojami kaip pagalbinė terapija nuo nerimo sutrikimo. Šie vaistai gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą gerovę. Vitexinas yra puikus pasirinkimas nerimui malšinti, ypač vartojant kartu su medicininiu grybu H. erinaceus. Šių natūralių medžiagų derinys gali padėti sumažinti nerimo simptomus ir pagerinti bendrą psichologinę savijautą be šalutinio poveikio, dažnai susijusio su receptiniais vaistais nuo nerimo. Vitexinas veikia benzodiazepinų receptorius, tačiau be įprasto vaistams šalutinio poveikio. Be to, erinaceus teigiamai veikia smegenis, padeda geriau mokytis, prisiminti ir miegoti. 

Jei norite pasiekti rezultatų, šių veikliųjų medžiagų kokybė yra ypač svarbu. Kur pirkti geriausius rasite puslapio apačioje.

Gyvenimo būdas ir ką galime pakeisti

Streso valdymas (mažink socialinius tinklus ir televizorių)

Streso valdymas yra vienas iš būdų, kaip mažinti nerimą.

Televizoriaus žiūrėjimas daro stiprų poveikį smegenims, tad kai kuriems žmonėms jis gali sukelti nerimo jausmą. Kodėl TV žiūrėjimas veikia smegenis ir gali kelti nerimą?

  • Informacijos perkrova: Televizija žiūrovus bombarduoja nuolatiniu informacijos, naujienų ir vaizdų srautu. Ši informacijos perkrova gali apkrauti smegenis, sukelti stresą ir nerimą, nes protas stengiasi viską apdoroti ir suprasti.
  • Neigiamas turinys: Televizijos laidų turinys gali kelti nerimą, nes jose rodomas smurtas, nusikaltimai, nelaimės ir kiti neigiami įvykiai. Nuolatinis tokio turinio poveikis gali padidinti nerimo lygį.
  • Palyginimas ir nesaugumas: Televizijos žiūrėjimas, ypač programų ar reklamų, kuriose rodomas idealizuotas gyvenimo būdas ir išvaizda, gali paskatinti socialinį lyginimą. Žiūrovai lygina save su žmonėmis, kuriuos mato per televizorių, ir dėl to jaučiasi netinkami, nesaugūs ir nerimastingi.
  • Sėdimas gyvenimo būdas: Televizoriaus žiūrėjimas dažnai reikalauja ilgo sėdėjimo, o tai lemia sėslų gyvenimo būdą. Fizinio aktyvumo trūkumas siejamas su padidėjusiu nerimu ir depresijos simptomais.
  • Sutrikęs miegas: Televizijos žiūrėjimas vakare gali sutrikdyti miego režimą. Prasta miego kokybė arba nepakankamas miegas gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą ir padidinti polinkį į nerimą.
  • Nuolatinis stimuliavimas: Televizijos programos yra skirtos žiūrovų dėmesiui palaikyti, nuolat stimuliuojant vaizdą ir klausą. Dėl to gali padidėti streso lygis, nes smegenys išlieka padidintos budrumo būsenos.
  • Sumažėjusi socialinė interakcija: Per daug laiko praleidžiant prie televizoriaus gali sumažėti socialinis bendravimas su draugais ir šeima. Socialinė izoliacija ar uždarumas gali paskatinti vienišumo ir nerimo jausmą.
  • Baimę kelianti žiniasklaida: Naujienų laidose dažnai daugiausia dėmesio skiriama neigiamoms ir baimę keliančioms istorijoms, kurios gali sustiprinti žiūrovų nerimo ir nesaugumo jausmą.

Greta televizijos išplitus socialinei žiniasklaidai, atsirado dar vienas aspektas, kaip medijos vartojimas gali paveikti psichikos sveikatą. Socialinės žiniasklaidos platformos gali dar labiau pakenkti nerimo lygiui dėl savo priklausomybę sukeliančio poveikio. Šias platformas valdančios bendrovės taiko strategijas, kuriomis siekiama patraukti naudotojų dėmesį ir paskatinti dopamino – neurotransmiterio, susijusio su malonumu ir atlygiu, – išsiskyrimą. Nuolatinis įsitraukimas, nesibaigiantis ekrano slinktelėjimas ir spaudimas kurti tobulą internetinį įvaizdį gali dar labiau sustiprinti nerimo ir socialinio lyginimo jausmą. Svarbu suvokti, kad televizijos ir socialinės žiniasklaidos vartojimas turi būti ribojamas.

 

Sportas

Fizinis krūvis turi milžinišką, moksliniais mechanizmais pagrįstą poveikį nerimo valdymui. Jis veikia neurotransmiterius, tokius kaip serotoninas ir GABA, gerina nuotaiką ir mažina nerimą. Mankštinantis taip pat reguliuojama reakcija į stresą, reguliuojant kortizolio kiekį, išsiskiria endorfinai ir skatinamas su nerimu susijusių smegenų sričių neuroplastiškumas (ypač gerai!).

Plačiau apie sportą ir nerimą

 

Pirtis

Pirties terapija – tai dar vienas, papildomas natūralus nerimo valdymo būdas. Reguliarūs pirties seansai gali paskatinti atsipalaidavimą, pagerinti miego kokybę, reguliuoti neurotransmiterių veiklą, pagerinti kraujotaką ir stimuliuoti smegenų neurotrofinio faktoriaus gamybą. Norėdami išnaudoti šį privalumą, apsvarstykite galimybę į savo kasdienybę įtraukti nuolatinius pirties seansus.

Plačiau apie pirtį ir nerimą

 

Šalčio terapija (atradimas!)

Šalčio terapija, dar vadinama krioterapija, gali būti naudinga mažinant nerimą. Šalta temperatūra skatina endorfinų išsiskyrimą, mažina uždegimą ir, svarbiausia, padeda nusiraminti. Tai padeda reguliuoti su stresu susijusius neurotransmiterius, gerina pažinimo funkcijas ir nuotaiką. Šaltis suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, atsakingą už poilsį ir atsipalaidavimą. Įtraukę šalčio terapiją į savo kasdienybę, galite pajusti mažesnį nerimą ir geresnę psichinę savijautą.

Plačiau apie šalčio terapiją nuo nerimo

Geriausi vaistai nuo nerimo.
Kur geriausia pirkti?