Sveikatos informacinis portalas · Mokslu grįsti straipsniai
Pradinis›Išsėtinė Sklerozė

Esmė
Išsėtinė sklerozė
Išsėtinė sklerozė

Kodėl sergame Išsėtine Skleroze

Viena iš labiausiai paplitusių nuomonių yra Vitamino D trūkumas, kadangi, Išsėtinės Sklerozės sergamumo pasaulyje žemėlapyje galima „įžvelgti“, kad, kylant aukštyn nuo pusiaujo, susirgimo atvejų lyg ir daugėja:

Išsėtinės sklerozės paplitimas
Išsėtinės sklerozės paplitimas pasaulyje

Tačiau ši teorija, akivaizdu, nėra teisinga, galbūt tik paviršiaus pakrapštymas. Geriausias pavyzdys yra Australija. Sergamumas gana aukštas. Ar jiems trūksta saulės?.. Meksika ir kai kurios Pietų Amerikos šalys taip pat ‘netinka’ šiai teorijai. Be to, jei Vitamino D trūkumas būtų Išsėtinės Sklerozės priežastis, nemanote, kad ispanai ir portugalai neturėtų visai sirgti?

Tad išvada iš tikrųjų tokia: kadangi vitaminas D mažina uždegimą organizme [1] sergamumas pvz. pietų Europoje yra mažesnis nei šiaurinėje jos dalyje. Tačiau pats vitamino D trūkumas nėra Išsėtinės Sklerozės priežastis. Būtinai vartokite Vitamino D papildus jei gyvenate Lietuvoje ar kitoje mažai saulės gaunančioje valstybėje.

Kas didina uždegimą (skatina imunitetą) organizme

Išsėtinės Sklerozės priežastys buvo (ir yra?) tiriamos. Genetinis faktorius nenustatytas. Ilgai manyta, kad tai virusas, bakterija ar kiti parazitai (populiariausi tymai: herpeso virusas-6, Epstein-Barr, Chlamydia pneumonijos, Candida), tačiau ryšys taip pat nenustatytas [2].

Išsėtinės sklerozės (IS) atvejų skaičius pasaulyje auga ne procentais, o šimtais tūkstančių. Jei anksčiau buvo fiksuojamas nuosaikus augimas, tai pastarąjį dešimtmetį dinamika tapo gąsdinanti.

Pasaulinės tendencijos (2013–2026 m.)

Remiantis naujausiais „Atlas of MS“ ir 2026 m. sveikatos ataskaitų duomenimis:

Taigi, IS atvejų daugėja labiausiai išsivysčiusiose šalyse, tad vienintelis logiškas (ir akivaizdus) dalykas, kad tai ‘išsivysčiusios’ aplinkos padarinys. Taip, tai maistas. Perdirbtas maistas (jei jį galima laikyti maistu). Žmogus milijonus metų evoliucionavo valgydamas visiškai ne tai, ką jūs kasdien dedate į burną ir taip diena iš dienos didinate uždegimą organizme. Jau girdžiu, ką sakote: „Nesąmonė gryniausia! Aš tikrai nevalgau ‘McDonalde’ kasdien!“. Ne, mes ne apie tai. Mes apie kasdienius eilinius produktus, apie kuriuos net neįtariate, kurie diena iš dienos kelia uždegimą ar kitaip ardo ir nuodija jūsų organizmą. Neišsigąskite, jums nereikės tapti veganais ar vegetarais. Tai tiesiog specialus (paremtas tyrimais) maitinimasis tiems, kam yra diagnozuota Išsėtinė Sklerozė, arba tiems, kas nori, kad ji neatsirastų. Taip pat sužinosite, koks produktas ‘apsuka’ IS padarinius, t.y. ataugina mieliną. Bet apie viską nuo pradžių.

Omega 3 ir Omega 6 santykis

Omega 3 ir Omega 6 santykis
Omega 3 ir Omega 6 riebalų rūgščių santykis

Visi sutinka, kad Omega santykis turi būti 1:1 [4]. Kiek jūs valgote žuvies?
Omega 3 galime gauti iš žuvies ir jūros gėrybių. Omega 3 mažina uždegimą [7] [8] [9] [10]. Tuo tarpu Omega 6 uždegimą didina [11] [12]. Omega 6 yra visuose augaliniuose aliejuose. Bet kokiame kepinyje. Produktas perdirbtas? „Paruoštas“ valgyti? Pusfabrikatis? Sufasuotas? Galioja ilgiau nei 3 dienas? – beveik visur rasite augalinio aliejaus. Ką jau kalbėti, kad juos pilame į keptuvę kasdien, kepdami ar šildydami maistą… Viską gruzdiname. Pilame ant salotų. Kitaip sakant – į kairę ir dešinę… Dar gerai, kad ryte po juo nesiprausiame!

Taigi, santykis turi būti 1:1. O dažniausiu atveju pas mus jis yra 1:20 [13], kitų skaičiavimais galime rasti santykį net iki 1:40. Problema tame, kad organizme Omega 3 ir Omega 6 konkuruoja tarpusavyje dėl enzimų [13] [14] [15], kurie paverčia jas eikozanoidais. Kitaip sakant konkuruoja dėl įsisavinimo [16]. Omega 3 mažina uždegimą, tuo tarpu Omega 6 didina uždegimą [17], tad gaunant keliasdešimt kartų daugiau Omega 6 uždegimas yra neišvengiamas.
„Kodėl Omega 6 blogai, juk visi sako, kad aliejus sveika!“ Taip, ypač mažais kiekiais, gali būti ir yra sveika. Mat jis ‘skatina’ imunitetą ir kovoja jau tada imunitetas su bakterijomis, virusais, grybais ir kitais įsibrovėliais ir patogenais. Tačiau didesniais kiekiais tai virsta į nenurimstančią kovos sistemą (imunitetą), pastovų (lėtinį) uždegimą. Jau, galbūt, nėra su kuo kovoti, o organizmas visk tiek gamina citokinus, eikosanoidus, T ląsteles, NK ląsteles…
Bet kur galite perskaityti, kad Omega 6 nėra blogis, jis yra būtinas… Taip. Bet ne aliejus! Valgykite avokadą, riešutus, saulėgrąžas ar alyvuoges ir gausite reikiamą kiekį. Kam reikia aliejaus… Jei augalinis aliejus būtų organizmui sveika ir natūralu, aliejus augtų maišeliais ant medžių. Spaustas aliejus yra žmogaus darinys, keliantis uždegimą, ar žinote, kiek saulėgrąžų reikia išspausti norint gauti tiek aliejaus, kiek ryte įpilate į keptuvę, kepdami kiaušinienę? Tiek saulėgrąžų pusryčiams tikrai nesuvalgytumėte.

Ar didžiulis Omega 6 perteklius mūsų šiuolaikinėje mityboje yra Išsėtinės sklerozės priežastis? Ne, tokių įrodymų jūs niekur nerasite. Tačiau žinodami, kad augaliniai riebalai (turintys daugiausiai Omega 6) skatina uždegiminius procesus organizme, tikrai nerekomenduojame. Tad, jei norite pasveikti, Omega 3 ir Omega 6 santykį privalėsite atstatyti. Kitaip sakant, daug žuvies ir jokio aliejaus.

Cukrus ir išsėtinė sklerozė

Cukrus kelia uždegimą jūsų organizme [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] [26] [27] [28] [27] [29] [30] [31] [32] [33] [34].

Vartojant cukrų (paprastuosius angliavandenius – dažniausiai bet ką, kas saldu, dar blogiau dirbtinius saldiklius) organizme gaminasi kenksmingi junginiai (AGE – angl.: Advanced glycation end products). Jie susidaro, kai riebalai arba baltymai jungiasi su cukrumi kraujyje. AGE sukelia oksidacinį stresą ir uždegimą [29].
Cukrus didina žarnų pralaidumą (vėliau apie tai kalbėsime dar plačiau). Tuomet bakterijos, toksinai ar nesuvirškintos maisto dalelės lengvai patenka iš žarnų į kraują ir pradeda cirkuliuoti Jūsų organizme. Ką daro imuninė sistema? Pakelia viską, ką turi ir bando pašalinti svetimkūnius iš jūsų organizmo. Tai sukelia nesiliaujantį uždegimą [22] [30].

Taigi, viskas, kas nors truputį saldu arba sudėtyje turi kokią nors cukraus formą (cukrozė, gliukozė, fruktozė, dekstrozė, maltozė, laktozė…), taip pat keliauja lauk iš jūsų raciono. Turėsite skaityti etiketes, nes jo pilna visur! Nuo padažų iki mėsos gaminių… Nebus lengva, turint omenyje, kad cukrus yra medžiaga prie kurios priprantama ne mažiau nei prie kokaino! [35] [36].

Didžiausi priešai keliantys išsėtinę sklerozę

Gliadinas, Gliuteninas ir Zonulinas. Jeigu reikia ką nors apkaltinti dėl Išsėtinės Sklerozės, labiausiai kaltinti reikia šias medžiagas [38] [39] [40]. 

Jau seniai yra pripažįstama, kad gliutenas yra virškinamojo trakto uždegimo priežastis [41]. Mokslininkai vis dažniau dokumentuoja, kaip gliutenas sukelia viso organizmo uždegimą ir asmenims be celiakijos ar nustatytos alergijos gliutenui [42], bei kaip jis veikia kraujo-smegenų barjerą.

Kas yra kraujo-smegenų barjeras? Tai smegenis nuo neigiamo išorinio poveikio sauganti ląstelių siena-barjeras. Šis barjeras neleidžia į Centrinę Nervų Sistemą (CNS) iš kraujo patekti niekam, išskyrus pačias smulkiausias molekules. Tad smegenys yra ‘apsaugotos’ nuo bakterijų, virusų, grybų, nesuvirškinto maisto likučių ir kitų patogenų, kurie gali (bet neturėtų) cirkuliuoti jūsų kraujyje. Į smegenis nepatenka (neturi patekti) net imuniteto ląstelės Makrofagai (Leukocitų rūšis).

Gliadinas yra netirpus baltymas, gliuteno sudedamoji dalis. Kai gliutenas yra virškinamas, Gliadinas atsiskiria ir skatina Zonulino išsiskyrimą. Tada jau laisvas Zonulinas jungiasi prie receptorių ir signalizuoja tamprioms jungtims žarnyno sienelės enterocitų membranoje atsipalaiduoti [43] [44] [45] [46] [47] [48].

Kodėl tai svarbu? Todėl, kad palaipsniui sutrikdomas žarnyno darbas, medžiagų įsisavinimas. Žarnynas pasidaro „kiauras“. Šis mechanizmas pasireiškia 100 % žmonių, t.y. visiems. O tik 1,6-1,8 proc. tai pasireikš kaip celiakija, dar 18-30 proc. tampa jautrūs gliutenui (gliadinui). Taip vadinamas neceliakinis jautrumas gliutenui. Tyrimų tam nustatyti nėra, išskyrus speciali dieta, vengiant net kryžminės gliuteno taršos (plačiau apie tai vėliau).

Kai zonulino dėka žarnynas tampa ‘kiauras’, nesuvirškinti gliuteno ir kiti maisto baltymai patenka į kraujotaką, organizmas reaguodamas įjungia imuninę sistemą, siųsdamas Makrofagus ir T-ląsteles, taip skatinamas uždegimas.

Dr. Alessio Fasano, apdovanotas „Linus Pauling Award“ dėl jo darbo tiriant gliuteną, teigia, kad šis mechanizmas gali sukelti diabetą (1 tipo), Išsėtinę sklerozę, astmą, krono ligą, autizmą, šizofreniją, gliomą… [49].

Neseniai paskelbtame tyrime [50], Švedijos Lundo universiteto mokslininkai įrodė ryšį tarp padidėjusio žarnyno pralaidumo (‘kiauro žarnyno’) ir Išsėtinės Sklerozės.

Tyrimo autorius Dr. Shahramas Lavasani teigė, kad šis ryšys buvo jo tyrimo dėmesys daugiau nei dešimtmetį. „Tuo metu mokslininkai ir specialistai dar netikėjo virškinimo trakto dalyvavimu autoimuninių ligų vystymęsi“, – sakė jis.

Kaip tai veikia? Tas pats gliadino-zonulino sukeltas uždegimas taip pat sutrikdo ir kraujo-smegenų barjerą. Įrodyta, kad ‘kiauras’ gali būti ne tik žarnynas, bet ir kraujo-smegenų barjeras [51] (kuris saugo, kad į smegenis nepatektų svetimkūniai, įskaitant ir dideles imuniteto ląsteles). Praretėjus šiai smegenų apsaugai, uždegimas gali persikelti į smegenis [52] , galimai sukeldamas tokias ligas, kaip Išsėtinė sklerozė, Alzheimeris (anksčiau vadintas 3-čio tipo diabetas), šizofrenija, depresija, nerimo ar panikos priepuoliai, Parkinsono liga ir daugelis kitų…

Ir iš tikrųjų, ištyrus sergančiųjų Išsėtine skleroze kraujo-smegenų barjerą, pastebimas pralaidumas. Tiesą sakant, pastebima, kad pirma atsiranda pralaidumas [53], nors žmonės dar nejaučia jokių Išsėtinės sklerozės simptomų [54] [55].

Be to, tiriant Išsėtinės sklerozės pacientus, pastebimas žymus igA ir igG gliadino ir gliuteno antikūnių padidėjimas [56] [57] [58] [59] [60], [61].

Kodėl jums to nepasako jūsų gydytojas? Greičiausiai jis nežino, niekas jo neinformavo, todėl kaltinti jį būtų netaktiška… Tiesą pripažinti pasauliniu mastu dabar būtų ne tai, kad sunku, bet neįmanoma. Kodėl? Labai paprasta. Šiuo metu kviečiai suteikia apie 20% viso pasaulio žmonių maisto kalorijų [62]. Tai daugiausiai kalorijų iš vieno produkto. Galime sakyti, gliutenas ‘maitina’ penktadalį pasaulio. Įsivaizduojate, kiek tai milijardų ekonomikoje? Laaaaaaaabai daug nulių… Plius, kur dar etika? – pripažinus, kad gliutenas „blogis“ ar „nuodas“, kaip valstybės turėtų leisti auginti ir prekiauti jais? Būtent todėl, galite būti tikri, niekas jums to nepasakys, nebent patys paskaitytumėte tyrimus.

Jau girdžiu jus sakant „kviečius valgo nuo seno, proseneliai valgė ir viskas buvo gerai…“ – tai pagrindinis kviečių augintojų, pusfabrikačių gamintojų ir tingių maisto vergų pasiteisinimas neatsisakyti gliadino-gliuteno. Šiam argumentui yra net keli paaiškinimai:

1. Proseneliai valgė, bet nereiškia, kad viskas buvo gerai. Gyvenimo amžius buvo trumpesnis. Ligų diagnozavimo nebuvo. Nepaisant to, likęs maisto racionas būdavo nepalyginamai sveikesnis. Daržovės, naminė, nesteroidinė, be antibiotikų mėsa. Jokių čipsų, limonadų, aliejaus (naudojo gyvulinius riebalus, sviestą) ir jokių saldumynų ar įmantrių saldžiausių išvestų vaisių. Jokių pusfabrikačių…

2. Dar mūsų močiutės valgė visai kitą augalą nei ką mes dabar vadiname kviečiu. Apie 1960 metus pradėtos išvedinėti naujos kviečių rūšys, jau nekalbant apie modernų malimą, pesticidus ir trąšas. Naujų kviečių rūšys buvo vedamos, kad padidinti derlių ir pagerinti savybes (kiek įmanoma padidinti gliuteno kiekį augale) [64], [65] [66]. Šios ‘savybės’ atsisuko prieš mus pačius. ‘Moderniame’ kvietyje gliadinas visiškai skiriasi nuo senųjų kviečių rūšių [67]. Buvo atlikti keli labai įdomūs tyrimai su celiakija (celiakiją turi apie 1-2% žmonių, jiems pavartojus gliuteno, imuninė sistema puola jį jau plonąjame žarnyne ir naikina žarnyno sienelę, galiausiai šie žmonės nebegali įsisavinti jokių medžiagų…) turinčiais žmonėmis. Pasirodo, kad jiems pavartojus ‘senosios’ kilmės kviečių rūšies, alerginė imuninės sistemos reakcija neprasideda [68] arba ji yra žymiai mažesnė [69].

3. Gliutenas (ir gliadinas, būdamas sudėtinė gliuteno dalis) šiais laikas dedamas beveik visur! Ne kaip anksčiau, kai močiutė tik iškepdavo duonos…
Kur dedamas gliutenas? Be akivaizdaus miltų naudojimo tešloje, kaip, kad picos, batonas, bulkutės, makaronai, krekeriai, duona, sausainiai, vafliai, blynai, košės, dribsniai, tortai, pyragai ir pan. Gliutenas ir jo produktai naudojami neakivaizdžiose vietose. Bet kokie pusfabrikčiai, įskaitant ir mėsos, pieno produktus. Padažai, pudingai, žuvies piršteliai, majonezas, kremai, dešrelės, kečupai ir kiti padažai, užpilamos sriubos ir kiti greitai ruošiami patiekalai, saldainiai ir kiti saldėsiai, dešra ir kiti mėsos gaminiai, skanumynai, alus, gėrimai ir alkoholis (išskyrus vyną ir kai kuriuos kitus, tačiau, jei jums diagnozuota Išsėtinė sklerozė, tikiu, negeriate JOKIO ALKOHOLIO) ir net vaistai (beveik visos tabletės, mat krakmolas (kviečių) puiki gelifikavimo medžiaga). Tad apsipirkinėdami, turite skaityti, kad būtų be glitimo (gluten free).

Na, atrodo, teiginys „kviečius valgo nuo seno, proseneliai valgė ir viskas buvo gerai“ išnagrinėtas, judėkime toliau. Lyg būtų maža to, kad gliadinas-zonulinas „atidaro“ žarnyno bei kraujo-smegenų barjerą, patekęs į smegenis gliadinas jungiasi prie opioidinių receptorių [70] [71] [72] [73]. Turbūt suprantate, ką reiškia opioidinis. Trumpai: jūs jaučiatės super gerai ir norite dar! Būtent dėl to, taip vadinamas Gluten-free (be gliuteno) maitinimasis gali būti didesnis iššūkis nei jūs pamanėte iš pirmo karto.

Ką valgyti sergant Išsėtine Skleroze

Kaip ir rašėme, jums reikės atsisakyti visko, kas sukelia organizme uždegimą, o valgyti tai, kas uždegimą mažina. Gausite susireguliuoti Omega 3/Omega 6 santykį. Taipogi, paprastieji angliavandeniai keliauja lauk iš jūsų raciono. Tai bet kas, kas nors truputį saldu. Iš pradžių parduotuvėje užtruksite ilgiau, jums teks skaityti etiketes, tačiau paskui atsirinksite savo produktus ir apsipirkimas taps greitas. Beveik viskas kas marinuota, konservuota sudėtyje turi cukraus (o ypač bet kokio cukraus pakaitalo) ir/ar gliuteno (gliutenas gali slėptis kokia nors forma, gali būti krakmolas, dekstrozė, augaliniai baltymai ir panašūs dalykai, gali slėptis kaip standumą arba lipnumą reguliuojanti medžiaga, glazūra ir pan), dažnai sudėtyje rašo „prieskoniai“ arba „prieskonių mišinys“, ten taip pat gali slėptis gliutenas, todėl, jei norite pasveikti, paruoštų pusfabrikačių, marinuotų ar kitaip apdorotų produktų gausite vengti.

Kaip jau minėjome anksčiau, jums reikia vengti ne vien gliuteno, bet dar svarbiau gliadino. Kur randamas gliadinas? Neskaitant akivaizdžių šaltinių, tokių kaip kviečiai (bet kokia jų forma), miežiai bei rugiai, gliadinas yra ir kukurūzuose bei avižose (tik jis kitaip ten vadinasi – prolaminas), o tai labai skaudu, nes daugelyje prekių, kurios pažymėtos „Be Gliuteno“, kviečiai pakeičiami būtent kukurūzų miltais… (Gali būti pvz., ryžių miltai, arba tapijokų miltai, kas jums visiškai tinka!). Tad etikečių skaitymas taps jums įprastas dalykas. Kavinėse maisto be gliadino (gliuteno) negausite, nebent eisite į kavinę, kuri specializuojasi į „be gliuteno“ dietą (taip, tokių yra). Nes paprastos kavinės ir masinio maitinimo įstaigos beveik visada naudoja pusfabrikačius, dedą į sriubą, naudoja marinatus, naudoja padažus ir pan. Galite bandyti eiti į gerus restoranus, kur vyr. šefo galite teirautis apie ingredientus. Nes kitur, padavėjo paklausus ar nėra maiste gliuteno, jums atsakys, kad nėra, vietoj to, kad paklaustų, o kas tas gliutenas, nes padavėja(s) dažnai net nežino, kas tas gliutenas. Net ‘lietuviški’ patiekalai daromi kavinėse iš gliuteno. Niekas negamina, kaip jūsų močiutės. Cepelinams ir kitiems „bulvių“ patiekalams naudoja tešlos mišinius, kuriuose gausu patys supratote ko. Kodėl jį taip visur deda? Dėl kelių priežasčių. Gliutenas yra tąsus, tad dedamas kaip lipnumą reguliuojanti medžiaga. Jis suteikia tekstūrą. Jis klijuoja ir laiko gaminius. Jis suteikia skonį. Jis suteikia sotumą ir galiausiai, jis suteikia pasitenkinimą (prisimenate, kai kalbėjome, kad jis, patekęs į smegenis, jungiasi prie opioidinių receptorių).

Dabar matote koks yra gliuteno mastas? Jis beveik visur! Jūs turbūt dabar galvojate „Tai ką man, po velnių, valgyti?„. O valgyti yra ką. Ir valgysite jūs ne vien sveikai, bet ir skaniai. Bet kokia žuvis ir jūros gėrybės (nuo austrių iki silkės), paukštiena (višta, antis, žąsis, kalakutas ir pan.), kiaušiniai, mėsa (mėsos kokybę renkatės patys, jei galite gauti „žole mintančių“ arba ekologiškų, tuo geriau). Riešutai ir kalnas salotų (ne vaisių), ypač tamsios lapinės bei visos kopūstų formos. Jei labai jau norisi angliavandenių, galite valgyti šaknines daržoves: bulves, morkas, burokus, krienus ir pan. Iš grūdinių šauniai tinka grikiai. Ar pamenate straipsnio pradžioje Išsėtinės Sklerozės sergamumo žemėlapį? Ten vienas dalykas krenta į akį… Azijos šalyse sergamumas ženkliai mažesnis. Žinote kodėl? Todėl, kad vietoje kviečių jie naudoja ryžius! Ryžiuose gliadino nėra, todėl, kai kitą sykį užsimanysite makaronų su vištiena, pasirūpinkite, kad tai būtų ryžių makaronai!

Pritrūksite patiekalams receptų? Pilnas internetas! Ko ieškoti? „Receptai be gliuteno“, „Atkinsono dieta“,“Paleo receptai“ ir pan., mat šios dietos labai panašios į jūsų, Išsėtinės sklerozės dietą, aišku, peržiūrėkite, kad nebūtų jums netinkamų produktų (kukurūzų ir pan).

Porcijoms ribų nėra, valgykite kol būsite sotūs. Jums reikia daug kokybiškų baltymų. Tiek metų organizme vykęs uždegimas pridarė nemažai žalos, todėl organizmui reikės tvarkyti pažeistas sistemas ir audinius. Pasirūpinkite vitaminu C (ne tabletėmis). Gausiausia jo yra uogose (serbentai, agrastai, vyšnios), dar tinka obuoliai, kopūstai (rauginti!), mat naujų audinių gamybai ir kolageno susidarymui reikalingas vitaminas C, be jo nieko nebus.

Kaip maksimaliai panaikinti Išsėtinės Sklerozės padarinius ir auginti mieliną?

Pirma, jums reikia sutvarkyti ‘kiaurą’ žarnyną bei kraujo-smegenų barjerą. Jums reikalingas butiratas. Žarnyno ląstelės naudoja butiratą kaip kurą, butiratas pagerina mitochondrijų veiklą, neleidžia toksinams patekti į organizmą per žarnyno sienelę, mažina uždegimą. Iš kur gaunamas butiratas? Butiratą gamina gerosios bakterijos jūsų žarnyne! Tad jūsų darbas duoti joms maisto (kasdien), kad jos galėtų daugintis, klestėti ir padėti jums sveikti. Jums reikės kuo daugiau skaidulų. Taigi, lapinių salotų kalną jau valgote kasdien, nevenkite svogūno (žalio), bulvių ir ryžių (šaltų!), geriausia kitos dienos, iš šaldytuvo, mat atšalus bulvėms ir ryžiams susidaro tokia kristalinė struktūra, kurios žmogaus skrandis negali suvirškinti, todėl jis siunčia jas žemyn, į žarnyną gerosioms bakterijoms, o jos kuo puikiausiai tai mėgsta. Ypač puiku būtų gerti sulos, jei galite gauti tikros, be cukraus ir priedų. Kai gaminasi butiratas, išsiskiria dujos, tad neišsigąskite ir įspėkite namiškius. Be to, nevenkite jau fermentuotų (raugintų, ne marinuotų) produktų: kopūstų, agurkų ir pan. Galite neskaičiuodami ryti šaldytas (ar šviežias) uogas: avietės, gervuogės, serbentai ir pan. Galite (net būtina) paskanauti džiovintą slyvą, joje gausu sorbitolio. Dėl sorbiltolio taip pat tinka vyšnios, datulės, persikai ir abrikosai. Sorbitolis yra saldus (tai ne cukrus), tačiau jis nekelia cukraus lygio kraujyje, tad neišsiskiria ir insulinas. Puikiai tinka mažai angliavandenių turinčiai dietai. O iš jo gaminasi butiratas ir jūs sveikstate. Įrodyta, kad butiratas daro plataus spektro teigiamą poveikį neurodegeneracinėms ir psichologinėms ligoms [76] [77] [78] [79] [80], [81], [82], [83], [84], [85], [86]. Tai ir Išsėtinė sklerozė, Alzheimeris ir kitos demencijos formos, Parkinsono liga, autizmas, šizofrenija, Hantingtono liga ir kt. Taigi, jei jums diagnozuota Išsėtinė Sklerozė, gerųjų bakterijų gerti neverta, jums reikia sukurti (ir išlaikyti/gausiai maitinti) visą armiją, tad turite ne siųsti ten ‘kareivius’, o duoti jiems maisto, kad patys daugintųsi ir gamintų butiratą. Kadangi tarp prastos žarnyno mikrofloros ir Išsėtinės Sklerozės randamas tiesioginis ryšys [87] (aišku, juk jis kiauras!), šito žingsnio negalite neįvertinti.
Kur dar ‘gauti’ butirato? Organizmas dar gali pats gaminti butiratą, jei jūs sportuojate! Taip, skamba kaip įprasta jūsų šeimos daktaro frazė… „sportuokite“, tačiau šio žingsnio ignoruoti negalite. Sportuojant organizmas gamina daugiau butirato [88], bei mažinamas uždegimas [89]. Sportuojant išsiskiria augimo hormonai (reikalingi sveikimui ir taisymui), bei padaugėja neuronų… kitaip sakant, smegenys auga! (tiesiogine to žodžio prasme [90] [91] [92]).
Suprantama, pasirinkite sportą priklausomai nuo jūsų būklės. Jei reikia, pasikonsultuokite su specialistu. Nesportuokite ‘paviršutiniškai’ – atiduokite visas jėgas. Turite ne tai, kad pavargti, turite „nusikalti“ kasdien. Jei trūksta pratimų – YouTube galite lengvai rasti kanalų su pilnomis sporto programomis Išsėtinei sklerozei. Pvz.: youtube.com/MS

Kur dar gauti butirato? Naudokite Ghee sviestą. Jei brangu, galite nesunkiai patys pasigaminti. Galite naudoti jį kepimui, jis nekeičia struktūros prie gana aukštos temperatūros, todėl saugus kepimui (juk augalinių aliejų jau nenaudojate, pamenate?).

Papildai sergant išsėtine skleroze

Yra dvi medžiagos, kurias trumpai paminėsime. Viena apsaugo ir ramina smegenis, kita verčia jas atsistatyti ir augti.

Vitexinas, veiklioji medžiaga randama daugelyje augalų, apsaugo ir ramina smegenis [94], tyrimuose bandytas (su daug žadančiais rezultatais!) ir su išsėtine skleroze [95].

Kita medžiaga, puikiai tinkanti esant išsėtinei sklerozei yra H. Erinceus medicininis grybas [97]. Šio grybo ekstraktas, be kitų teigiamų dalykų smegenims [98], tiesiog verčia mieliną ataugti [99] [100].

⚛
Nervinės sistemos palaikymas

Vitexin 90 iš Zenius Labs™ – pažangi formulė su dviem veikliosiomis medžiagomis: viteksinu, mažinančiu nervų ląstelių uždegimą, ir Hericium erinaceus ekstraktu, skatinančiu nervų augimo faktorių (NGF) gamybą.

Plačiau apie Vitexin 90 →

Šaltiniai
  1. Vitamin D and inflammatory diseases. J Inflamm Res. PMC
  2. What Causes MS. National MS Society. National MS Society
  3. Atlas of MS — global prevalence data. MS International Federation. MSIF
  1. The importance of the ratio of omega-6/omega-3 essential fatty acids. Biomed Pharmacother. PubMed
  2. The China Study — nutrition research. UC Press. UC Press
  3. Essential fatty acids and inflammatory disease. Gamalift. PDF
  4. Omega-3 fatty acids and inflammation markers. Journal of the American College of Nutrition. Taylor & Francis
  5. Omega-3 fatty acids for major depressive disorder and neuroinflammation. Brain, Behavior, and Immunity. ScienceDirect
  6. Inflammation and atherosclerosis — mechanisms and therapeutic approaches. Current Atherosclerosis Reports. Springer
  7. Omega-3 supplementation and neuroinflammation. Brain, Behavior, and Immunity. ScienceDirect
  8. Health implications of high dietary omega-6 polyunsaturated fatty acids. ncbi.nlm.nih.gov
  9. Dietary n-6 and n-3 polyunsaturated fatty acids: from biochemistry to clinical implications in cardiovascular prevention. Biochem Pharmacol. PubMed
  10. An Increase in the Omega-6/Omega-3 Fatty Acid Ratio Increases the Risk for Obesity. Nutrients. PMC
  11. Neuroprotective effects of medicinal mushroom extracts. Experimental and Toxicologic Pathology. ScienceDirect
  12. Dietary omega-3 and omega-6 fatty acids compete in producing tissue compositions and tissue responses. Mil Med. PubMed
  13. Essential Fatty Acids — research overview. Linus Pauling Institute. Oregon State
  14. n-6 fatty acid-specific and mixed polyunsaturate dietary interventions have different effects on CHD risk: a meta-analysis of randomised controlled trials. Br J Nutr. PubMed
  15. Differences and similarities in hepatic lipogenesis, gluconeogenesis and oxidative imbalance in mice fed diets rich in fructose or sucrose. Food Funct. PubMed
  16. Sugar-sweetened soda consumption and risk of developing rheumatoid arthritis in women. Am J Clin Nutr. PubMed
  17. A Sucrose-Enriched Diet Promotes Tumorigenesis in Mammary Gland in Part through the 12-Lipoxygenase Pathway. Cancer Res. PubMed
  18. Sucrose counteracts the anti-inflammatory effect of fish oil in adipose tissue and increases obesity development in mice. PLoS One. PubMed
  19. Gut microbiota, intestinal permeability, obesity-induced inflammation, and liver injury. JPEN J Parenter Enteral Nutr. PubMed
  20. Low to moderate sugar-sweetened beverage consumption impairs glucose and lipid metabolism and promotes inflammation in healthy young men: a randomized controlled trial. Am J Clin Nutr. PubMed
  21. Consumption of sucrose-sweetened soft drinks increases plasma levels of uric acid in overweight and obese subjects: a 6-month randomised controlled trial. Eur J Clin Nutr. PubMed
  22. Acute effects of feeding fructose, glucose and sucrose on blood lipid levels and systemic inflammation. Lipids Health Dis. PMC
  23. Comparison with ancestral diets suggests dense acellular carbohydrates promote an inflammatory microbiota, and may be the primary dietary cause of leptin resistance and obesity. Diabetes Metab Syndr Obes. PubMed
  24. Carbohydrate nutrition and inflammatory disease mortality in older adults. Am J Clin Nutr. PubMed
  25. High-glycemic index carbohydrate increases nuclear factor-kappaB activation in mononuclear cells of young, lean healthy subjects. Am J Clin Nutr. PubMed
  26. Cellular receptors for advanced glycation end products. Implications for induction of oxidant stress and cellular dysfunction in the pathogenesis of vascular lesions. Arterioscler Thromb. PubMed
  27. Causality of small and large intestinal microbiota in weight regulation and insulin resistance. Mol Metab. PubMed
  28. Added sugar intake and cardiovascular diseases mortality among US adults. JAMA Intern Med. PubMed
  29. Chronic inflammatory diseases are stimulated by current lifestyle: how diet, stress levels and medication prevent our body from recovering. Nutr Metab (Lond). PubMed
  30. Sugar sweetened beverages and cardiometabolic health. Curr Opin Cardiol. PubMed
  31. Impact of sugar-sweetened beverages on blood pressure. Am J Cardiol. PubMed
  32. Sugar addiction comparable to cocaine — research findings. ScienceDaily. ScienceDaily
  33. Evidence for sugar addiction: behavioral and neurochemical effects of intermittent, excessive sugar intake. Neurosci Biobehav Rev. PubMed
  34. Multiple Sclerosis — symptoms, causes and risk factors. Mayo Clinic. Mayo Clinic
  35. [Gluten-related disorders and demyelinating diseases]. Med Clin (Barc). PubMed
  36. Celiac disease with cerebral and peripheral nerve involvement mimicking multiple sclerosis. J Med Life. PubMed
  37. HLA-DQA1 and HLA-DQB1 in Celiac disease predisposition: practical implications of the HLA molecular typing. J Biomed Sci. PubMed
  38. Gluten causes gastrointestinal inflammation — research compilation. Google Scholar. Google Scholar
  39. Gluten Psychosis: Confirmation of a New Clinical Entity. Nutrients. PMC
  40. Gliadin induces an increase in intestinal permeability and zonulin release by binding to the chemokine receptor CXCR3. Gastroenterology. PMC
  41. Intestinal permeability and zonulin release by gliadin. Scandinavian Journal of Gastroenterology. Taylor & Francis
  42. Gliadin and intestinal permeability in celiac and non-celiac patients. Clinical Gastroenterology and Hepatology. ScienceDirect
  43. Gliadin binding to CXCR3 causes zonulin release. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. LWW
  44. Zonulin as a biomarker of intestinal barrier dysfunction. Autoimmunity. Taylor & Francis
  45. Cytokine modulation by immunomodulatory polysaccharides. Journal of Clinical Immunology. Springer
  46. Pioneering researcher Alessio Fasano on gluten, autoimmunity and leaky gut. Chris Kresser. Chris Kresser
  47. Intestinal barrier dysfunction in autoimmune disease development. Lund University. Lund University
  48. Neuroprotective mechanisms of natural compounds in neurodegeneration. Journal of Cellular and Molecular Medicine. Wiley
  49. Nerve growth factor synthesis induced by Hericium erinaceus erinacines. Journal of Neurochemistry. Wiley
  50. Fixing leaky blood-brain barrier may help treat multiple sclerosis. Columbia University. Columbia
  51. Blood-brain barrier permeability precedes clinical MS symptoms. Cell Reports. Cell Reports
  52. Blood-brain barrier dysfunction in multiple sclerosis. Brain (Oxford). Oxford Academic
  53. IgA antibodies against gliadin and gluten in multiple sclerosis. IgLabo. IgLabo
  54. Gluten sensitivity in multiple sclerosis: experimental myth or clinical truth? Ann N Y Acad Sci. PubMed
  55. IgA antibodies against gliadin and gluten in multiple sclerosis. Acta Neurol Scand. PubMed
  56. A case of multiple sclerosis and celiac disease. Case Rep Neurol Med. PMC
  57. Herbal medicine approaches in multiple sclerosis management. Journal of HerbMed Pharmacology. ScienceDirect
  58. Antibody testing for gluten sensitivity and autoimmune triggers. Cyrex Labs. Cyrex Labs
  59. International food industry and wheat production — modern agriculture. The Guardian. The Guardian
  60. The gliadin effect — how modern wheat affects health. Wheat Belly. Wheat Belly
  61. Modern wheat — a health nightmare? Research evidence. Healthline. Healthline
  62. Modern wheat vs ancient grains — structural differences. Grainstorm. Grainstorm
  63. Modern wheat as a chronic poison — expert analysis. CBS News. CBS News
  64. Presence of celiac disease epitopes in modern and old hexaploid wheat varieties: wheat breeding may have contributed to increased prevalence of celiac disease. Theor Appl Genet. PMC
  65. Butyrate and intestinal barrier function. Scandinavian Journal of Gastroenterology. Taylor & Francis
  66. Search for atoxic cereals: a single blind, cross-over study on the safety of a single dose of Triticum monococcum, in patients with celiac disease. BMC Gastroenterol. PMC
  67. Opioid peptides derived from food proteins. The exorphins. J Biol Chem. PubMed
  68. Demonstration of high opioid-like activity in isolated peptides from wheat gluten hydrolysates. Peptides. PubMed
  69. Effect of gluten exorphins A5 and B5 on the postprandial plasma insulin level in conscious rats. Life Sci. PubMed
  70. Prolactin and growth hormone response to intracerebroventricular administration of the food opioid peptide gluten exorphin B5 in rats. Life Sci. PubMed
  71. Prolamin — plant storage proteins and gluten components. Wikipedia. Wikipedia
  72. Butyric acid — short-chain fatty acid and gut health. Wikipedia. Wikipedia
  73. Hericium erinaceus promotes peripheral nerve regeneration. Neuroscience Letters. ScienceDirect
  74. Lipid peroxidation and antioxidant status in multiple sclerosis. Life Sciences. ScienceDirect
  75. Gut microbiota composition and multiple sclerosis. Journal of Medical Microbiology. Microbiology Society
  76. Essential fatty acid composition in multiple sclerosis brain tissue. Life Sciences. ScienceDirect
  77. Gut microbiota and CNS autoimmunity — commensal bacteria influence. Cell. Cell
  78. Essential fatty acids and CNS function — nutritional perspectives. Nutrition Bulletin. Wiley
  79. Omega-3 fatty acids in health and disease — comprehensive review. Critical Reviews in Food Science. Taylor & Francis
  80. Complementary and integrative medicine approaches in MS. Seminars in Integrative Medicine. ScienceDirect
  81. Diet quality and symptom severity in multiple sclerosis. European Journal of Clinical Nutrition. ScienceDirect
  82. Butyrate and other short-chain fatty acids as modulators of immunity. Current Opinion in Clinical Nutrition. LWW
  83. Gut microbiome linked to CNS autoimmunity in multiple sclerosis. Nature Communications. Nature
  84. Emerging Concepts on the Gut Microbiome and Multiple Sclerosis. J Interferon Cytokine Res. PMC
  85. Hericium erinaceus polysaccharides and immune modulation. PLOS ONE. PLOS ONE
  86. Neurotrophin signaling pathways in CNS repair and plasticity. Trends in Neurosciences. ScienceDirect
  87. Brain connectivity changes and neuroplasticity mechanisms. NeuroImage. ScienceDirect
  88. Peripheral nerve regeneration and neurotrophic factors. Journal of Neuroscience. J Neurosci
  89. Exercise and neuroplasticity — physiological mechanisms. Journal of Applied Physiology. J Applied Physiology
  90. Educational video resources — multiple sclerosis and nutrition. YouTube. YouTube
  91. Vitexin — neuroprotective and anti-neuroinflammatory properties. Europe PMC. Europe PMC
  92. In Vivo Assessment of the Ameliorative Impact of Some Medicinal Plant Extracts on Lipopolysaccharide-Induced Multiple Sclerosis in Wistar Rats. Molecules. PMC
  93. Vitexin bioavailability and neuroprotective mechanisms. Journal of Pharmaceutical Sciences. JPSR
  94. A Mechanistic Review on Medicinal Mushrooms-Derived Bioactive Compounds: Potential Mycotherapy Candidates for Alleviating Neurological Disorders. Planta Med. PubMed
  95. Improvement of cognitive functions by oral intake of Hericium erinaceus. Biomed Res. PubMed
  96. Hericium erinaceus mycelium and its small bioactive compounds promote oligodendrocyte maturation with an increase in myelin basic protein. Sci Rep. PubMed
  97. The influence of Hericium erinaceus extract on myelination process in vitro. Fiziol Zh (1994). PubMed
  98. Wolfman C et al. Possible anxiolytic effects of chrysin, a central benzodiazepine receptor ligand isolated from Passiflora coerulea. Pharmacology, biochemistry, and behavior. 1994. PubMed
  99. Medina JH et al. Chrysin (5,7-di-OH-flavone), a naturally-occurring ligand for benzodiazepine receptors, with anticonvulsant properties. Biochemical pharmacology. 1990. PubMed
  100. Janda K et al. Passiflora incarnata in Neuropsychiatric Disorders-A Systematic Review. Nutrients. 2020. PubMed
  101. Velasquez ACA et al. Effects of Passiflora incarnata and Valeriana officinalis in the control of anxiety due to tooth extraction: a randomized controlled clinical trial. Oral and maxillofacial surgery. 2024. PubMed
  102. Ngan A et al. A double-blind, placebo-controlled investigation of the effects of Passiflora incarnata (passionflower) herbal tea on subjective sleep quality. Phytotherapy research : PTR. 2011. PubMed
  103. Miyasaka LS et al. Passiflora for anxiety disorder. The Cochrane database of systematic reviews. 2007. PubMed
  104. Mori K et al. Nerve growth factor-inducing activity of Hericium erinaceus in 1321N1 human astrocytoma cells. Biological & pharmaceutical bulletin. 2008. PubMed
  105. Chiu CH et al. Erinacine A-Enriched Hericium erinaceus Mycelium Produces Antidepressant-Like Effects through Modulating BDNF/PI3K/Akt/GSK-3β Signaling in Mice. International journal of molecular sciences. 2018. PubMed
  106. Spangenberg ET et al. Unveiling the role of erinacines in the neuroprotective effects of Hericium erinaceus: a systematic review in preclinical models. Frontiers in pharmacology. 2025. PubMed
  107. Vigna L et al. Hericium erinaceus Improves Mood and Sleep Disorders in Patients Affected by Overweight or Obesity: Could Circulating Pro-BDNF and BDNF Be Potential Biomarkers?. Evidence-based complementary and alternative medicine : eCAM. 2019. PubMed
  108. Koszła O et al. Biotransformation of Ganoderma lucidum and Hericium erinaceus for ex vivo gut-brain axis modulation and mood-related outcomes in humans: CREB/BDNF signaling and microbiota-driven synergies. Journal of ethnopharmacology. 2025. PubMed
  109. Roda E et al. Cognitive Healthy Aging in Mice: Boosting Memory by an Ergothioneine-Rich Hericium erinaceus Primordium Extract. Biology. 2023. PubMed
  110. Ratto D et al. Hericium erinaceus Improves Recognition Memory and Induces Hippocampal and Cerebellar Neurogenesis in Frail Mice during Aging. Nutrients. 2019. PubMed
  111. Priori EC et al. Hericium erinaceus Extract Exerts Beneficial Effects on Gut-Neuroinflammaging-Cognitive Axis in Elderly Mice. Biology. 2023. PubMed
  112. Kasaragod VB et al. Pyridoxal kinase inhibition by artemisinins down-regulates inhibitory neurotransmission. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 2020. PubMed

Susiję straipsniai

NerimasVitexinasLentinanCholesterolis

Zenius Labs™

Lentinan AXT – pažangi formulė imuniteto palaikymui

Lentinan AXT iš Zenius Labs™ – DNR apsauga ir imuniteto palaikymas, tai pažangi formulė, kurios kiekvienas aktyvus ingredientas kruopščiai atrinktas remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.

Įsigyti Lentinan AXT