Diagnozavus vėžį vienas pirmųjų klausimų — ką dabar valgyti? Ir dar svarbiau — ko nevalgyti. Klausimas natūralus ir teisingas, nes mityba tiesiogiai veikia organizmo gebėjimą kovoti su liga.
Internete pilna prieštaringos informacijos. Daugelis šaltinių kartoja tuos pačius pasenusios mitybos mitus, kuriuos finansuoja maisto ir farmacijos pramonė. Šiame straipsnyje pateikiame kitokį požiūrį — paremtą metaboline vėžio teorija, kurią pagrindė dr. Thomas Seyfried ir kuri vis labiau patvirtinama mokslinių tyrimųPubMed.
Vienas esminis dalykas: mityba pati savaime nėra pakaitinis gydymas. Ji negali pakeisti chirurgijos, chemoterapijos ar radioterapijos. Tačiau tinkama mityba gali drastiškai pakeisti aplinką, kurioje vėžys auga — arba nustoja augti. O netinkama — priešingai, maitina patį vėžį. Pažodžiui.
Pradėkime nuo to, kas tikrai kenkia. Dėl šių dalykų diskusijų nėra.
Vėžinės ląstelės vartoja gliukozę 10–200 kartų greičiau nei sveikos ląstelėsPubMed. Šis reiškinys vadinamas Warburgo efektu — mokslininkas Otto Warburg jį aprašė dar 1924 metais ir gavo Nobelio premiją. Vėžinės ląstelės energiją gamina fermentuodamos gliukozę, net kai aplinkui yra pakankamai deguonies. Jos yra priklausomos nuo gliukozės — be jos negali efektyviai funkcionuoti.
Būtent dėl to PET skenavimas naudoja radioaktyvią gliukozę — vėžinės ląstelės ją „sugeria“ daug greičiau nei sveikos ir todėl „šviečia“ nuotraukose. Jei gydytojai naudoja cukrų vėžiui surasti, ar neatrodo logiška nustoti jį tiekti?
Dažnas klausimas: „bet juk organizmui reikia gliukozės?“ Iš dalies — taip. Raudonieji kraujo kūneliai ir nedidelė smegenų dalis iš tiesų naudoja gliukozę. Tačiau tam nereikia valgyti jokių angliavandenių. Jūsų kepenys puikiai gamina tiek gliukozės, kiek organizmui reikia, iš baltymų — šis procesas vadinamas gliukoneogenezė. Tai evoliucinis mechanizmas, veikiantis šimtus tūkstančių metų — mūsų protėviai neturėjo duonos parduotuvės. O smegenys, prisitaikę prie ketozės, iki 70% energijos gauna iš ketonų — daug efektyviau nei iš gliukozės.
Kitaip tariant: angliavandeniai mityboje yra neesminė maistinė medžiaga. Nėra tokio dalyko kaip „angliavandenių trūkumas“ — yra tik baltymų ir riebalų trūkumas.
Dr. Thomas Seyfried savo fundamentaliame darbe „Cancer as a Metabolic Disease“ parodė, kad vėžys yra pirmiausia metabolinė liga, ne genetinėPubMed. Mitochondrijų disfunkcija verčia ląsteles pereiti prie fermentacijos — ir būtent gliukozė (bei glutaminas) yra šio proceso kuras.
Vengti: bet kokio cukraus (gliukozės, sacharozės, fruktozės, dekstrozės, maltozės ir bet kokios kitos „-ozės“), saldainių, šokoladų, tortų, pyragaičių, gazuotų gėrimų, sulčių (taip, ir „natūralių“ — tai skystas cukrus be skaidulų), baltosios duonos, makaronų, batonų, jogurtų su priedais, dribsnių, greitai paruošiamų košių.
Pusfabrikačiai, paruošti patiekalai, traškučiai, sausainiai, pigiausios dešros ir dešrelės — viskas, kas turi ilgą sudedamųjų dalių sąrašą su medžiagomis, kurių neatpažįstate. Problema yra ne mėsa (apie tai žemiau), o tai, kas prie jos pridedama: nitratai, nitritai, cukrus, sojų miltai, krakmolas, konservantai, emulsikliai, skonio stiprikliai. Kokybiški mėsos gaminiai su trumpa, aiškia sudėtimi — visai kas kita.
Tyrimai, kuriais remiamasi teigiant, kad mėsa sukelia vėžį, turi rimtų metodologinių trūkumų. Pirma, jie remiasi savarankiškai užpildytais klausimynais apie mitybą – žmonės dažnai netiksliai prisimena, ką valgė prieš metus. Antra, šie tyrimai neskiria neperdirbtos mėsos nuo perdirbtų mėsos gaminių (dešrų, dešrelių, rūkytos mėsos su konservantais). Trečia, pasireiškia vadinamoji sveiko vartotojo paklaida: žmonės, kurie vengia mėsos, dažnai taip pat daugiau sportuoja, mažiau rūko, vartoja daugiau daržovių ir mažiau alkoholio. Ketvirtasis trūkumas – epidemiologiniai tyrimai rodo koreliacijas, o ne priežastinius ryšius. 2019 m. NutriRECS apžvalga, apėmusi daugiau nei 6 milijonus dalyvių, konstatavo, kad įrodymų kokybė yra žema, o absoliutus rizikos sumažėjimas – itin mažas [22].
Paprastas principas: jei sudėtyje daugiau nei 5 ingredientai — greičiausiai jums to nereikia.
Alkoholis yra pripažintas kancerogenas — ir ne šiaip sau. Lietuvoje ypač opi tema, nes esame vieni daugiausiai alkoholio vartojančių pasaulyje. Net nedideli kiekiai didina stemplės, gerklės ir kepenų vėžio rizikąPubMed.
Sergant vėžiu alkoholis yra kategoriškai nerekomenduojamas. Jis pažeidžia kepenis, kurios ir taip dirba per didelę apkrovą dėl gydymo vaistų. Plačiau — Chemoterapija ir alkoholis.
Saulėgrąžų, sojų, rapsų, kukurūzų aliejai — tai nestabilūs polinesočiųjų riebalų junginiai, kurie kaitinat oksiduojasi ir susidaro aldehidai bei kitos toksinės medžiagosPubMed. Transriebalai (margarinas, daugelis kepintų produktų) skatina sisteminį uždegimąPubMed — o uždegimas yra vėžio geriausias draugas.
Vengti: visų sėklų aliejų, margarino, greitojo maisto (kepamas sėklų aliejuje), traškučių, „lengvų“ produktų. Naudoti: sviestą, taukus, alyvuogių aliejų (šaltai spaudžiamą), kokosų aliejų, avokadų aliejų — tai stabilūs riebalai, kurie neoksiduojasi kaitinat.
Duona, makaronai, dribsniai, ryžiai, bulvės — visa tai organizme virsta gliukoze. Glikeminis indeksas baltosios duonos yra 75 — beveik toks pat kaip grynojo cukraus (65–100). Jūsų kūnas neskiria — cukrus yra cukrus, nesvarbu ar jis iš torto, ar iš „sveikos“ duonos.
Sergant vėžiu angliavandenių kiekis turėtų būti minimizuotas. Apie tai — ketogeninės dietos skyriuje žemiau.
Dabar geros naujienos. Organizmas yra linkęs pats gyti — tereikia jam duoti tinkamą kurą ir nustoti kišti tai, kas kenkia.
Laukinė lašiša, skumbrė, sardinės, silkė, menkė — geriausias omega-3 riebalų rūgščių (EPA ir DHA) šaltinis. Omega-3 slopina uždegimą, lėtina navikų augimą ir padeda palaikyti kūno svorį gydymo metuPubMed. Pacientai, gaunantys pakankamai omega-3, patiria mažiau raumenų masės netekimo chemoterapijos metuPubMed.
Valgykite tik laukinę žuvį. Fermose užauginta žuvis šeriama grūdais, leidžiami antibiotikai, augimo hormonai, naudojami sintetiniai dažai (astaksantino analogai), kad mėsa atrodytų rožinė. Tai ne maistas — tai pramoninis produktas. Vienintelė išimtis — sertifikuota ekologinė (organic) žuvis, bet ir tai retai randama. 2–3 porcijos laukinės žuvies per savaitę — minimumas.
Natūrali, neperdirbta mėsa yra vienas maistingiausių produktų, kokį žmogus gali valgyti. Jautiena, aviena, ėriena, paukštiena, laukinė mėsa — tai pilnavertis baltymų, geležies, cinko, vitamino B12 ir kreatino šaltinis. Šios medžiagos yra gyvybiškai svarbios imunitetui ir audinių atstatymui — ypač gydymo metu.
Galbūt girdėjote, kad „raudona mėsa sukelia vėžį“. Ši tezė remiasi epidemiologiniais tyrimais, kuriuose neperdirbta mėsa nebuvo atskirta nuo perdirbtų mėsos gaminių (dešrų, dešrelių, pusfabrikačių su priedais). Epidemiologija rodo koreliacijas, ne priežastinius ryšiusPubMed. Žmogus 2,5 milijono metų valgė mėsą — būtent gyvūninė mityba leido išsivystyti žmogaus smegenimsPubMed.
Problema niekada nebuvo mėsa. Problema — tai, ką su mėsa daro maisto pramonė: prideda cukraus, nitritų, sojų, krakmolo, konservantų ir pavadina „mėsos gaminiu“.
Svarbu žinoti: teiginys, kad raudona mėsa sukelia vėžį, remiasi tyrimais, turinčiais rimtų metodologinių trūkumų. Pirma, pagrindiniai eksperimentiniai tyrimai buvo atlikti su žiurkėmis, kurioms prieš tai buvo sušvirkštas azoksimetanas – stiprus kancerogeninis preparatas – ir iš jų mitybos pašalintas kalcis. Kitaip tariant, gyvūnai jau buvo paruošti vėžiui vystytis, nepriklausomai nuo to, ką valgė. Be to, iš šešių PSO cituotų eksperimentinių tyrimų keturis atliko ta pati mokslininkų grupė. Antra, epidemiologiniai tyrimai neskiria neperdirbtos mėsos nuo perdirbtų gaminių su konservantais ir nitritais. Trečia, juose pasireiškia sveiko vartotojo paklaida: mėsos valgytojai dažniau rūko, mažiau sportuoja ir valgo daugiau perdirbto maisto. 2019 m. NutriRECS apžvalga (6 mln. dalyvių) konstatavo: įrodymų kokybė žema, absoliutus poveikis itin mažas [22].
Ironiška, bet iškalbinga: JAV raudonos mėsos vartojimas nuo 1970-ųjų sumažėjo trečdaliu [USDA], tačiau per tą patį laikotarpį storosios žarnos vėžio dažnis tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių išaugo 50 % – nuo 8,6 iki 12,9 atvejo 100 000 gyventojų [SEER]. Dar daugiau – storosios žarnos vėžys, kuris XX a. pabaigoje buvo ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis tarp jaunų vyrų, dabar tapo pirma [ACS 2024]. Per tą patį laikotarpį dramatiškai išaugo cukraus, perdirbtų angliavandenių ir sėklų aliejų vartojimas.
Kiaušiniai — vienas tobuliausių maisto produktų. Pilnavertis baltymas, cholinas (būtinas ląstelių membranoms ir kepenų funkcijai), vitaminai A, D, E, K2, B12, geležis, selenas. Valgykite su tryniais — čia yra didžioji maistinių medžiagų dalis.
Kepenys, širdis, inkstai — tai gamtos multivitaminas. Kepenys turi daugiau maistinių medžiagų nei bet kuris kitas maisto produktas: vitaminas A, B grupės vitaminai (ypač B12 — iki 3000% dienos normos 100 g), geležis, varis, CoQ10. Jei galite — valgykite bent kartą per savaitę.
Sviestas, taukai, žąsų taukai, ančių riebalai — tai stabilūs, sotieji riebalai, kurie neoksiduojasi kaitinat ir neteršia organizmo. Ketogeninėje dietoje riebalai tampa pagrindiniu energijos šaltiniu — ir vėžinės ląstelės negali efektyviai naudoti ketonų, kuriuos organizmas gamina iš riebalųPubMed.
Rauginti kopūstai, kimchi, kefyras — maisto produktai, turtingi probiotikų. Žarnyno mikrobioma tiesiogiai veikia imuninę sistemą, o sveika mikroflora padeda organizmui atpažinti ir naikinti pakitusias ląstelesPubMed. Rinkitės natūraliai fermentuotus produktus, ne pasterizuotus — pasterizacija sunaikina naudingas bakterijas.
Senovinis maistas, kuris vėl tampa populiarus — ir ne be reikalo. Kaulų sultinys turtingas kolageno, glicino, prolino ir mineralų. Glicinas slopina uždegimą ir padeda žarnyno gleivinei atsistatyti — tai ypač svarbu po chemoterapijos, kuri pažeidžia virškinamąjį traktą.
Trumpai: vėžys nemėgsta visko, kas atima jam gliukozę, stiprina jūsų imunitetą ir mažina uždegimą.
Ketozė. Kai organizmas nebeturi gliukozės (nes nebevalgo angliavandenių), jis pereina prie riebalų deginimo ir gamina ketonus. Sveikos ląstelės puikiai naudoja ketonus kaip energiją — tačiau vėžinės ląstelės to padaryti negali, nes jų mitochondrijos yra pažeistos. Jos priklauso nuo gliukozės fermentacijos. Atimkite gliukozę — ir vėžinė ląstelė lieka be kuro. Apie tai plačiau — kitame skyriuje.
Pasninkas. Trumpalaikis pasninkas (24–72 val.) aktyvuoja autofagiją — procesą, kurio metu organizmas „suvalgo“ pažeistas ir senescentines ląsteles. Yoshinori Ohsumi už autofagijos mechanizmų atradimą gavo Nobelio premiją 2016 m. Pasninkas prieš chemoterapiją gali apsaugoti sveikas ląsteles nuo pažeidimo, padarydamas vėžines ląsteles labiau pažeidžiamas gydymuiPubMed.
Fizinis aktyvumas. Sportas nėra mityba, tačiau jo poveikis ne mažiau reikšmingas. Moksliniai duomenys rodo — vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (30 min./dieną) mažina vėžio atsinaujinimo riziką iki 40–50%, priklausomai nuo vėžio tipoPubMed. Sportas mažina insulino lygį, gerina mitochondrijų funkciją ir stiprina imunitetą.
Stiprus imunitetas. Ir tai — pagrindinis ginklas. Jūsų imuninė sistema kasdien aptinka ir naikina pakitusias ląsteles. NK ląstelės (natūraliosios žudikės), T-limfocitai, makrofagai — tai jūsų kariuomenė. Problema ta, kad vėžinės ląstelės moka „pasislėpti“ — siunčia „nepulk manęs“ signalus. Natūralūs imunomoduliatoriai, randami medicininiuose grybuose, padeda imunitetui šiuos signalus atpažinti ir reaguoti. Plačiau — Lentinan — kaip veikia.
Ketogeninė dieta nėra nauja mada — tai grįžimas prie to, kaip žmogus maitinosi didžiąją evoliucijos dalį. Ir būtent sergant vėžiu ji turi stipriausią mokslinį pagrindą.
Otto Warburg 1931 m. gavo Nobelio premiją už atradimą, kad vėžinės ląstelės energiją gamina fermentuodamos gliukozę, net kai aplinkui yra pakankamai deguonies (aerobinė glikolizė). Jų mitochondrijos yra pažeistos — negali efektyviai vykdyti oksidacinio fosforilinimoPubMed.
Dr. Thomas Seyfried (Boston College) šią teoriją išplėtė ir parodė, kad vėžys yra pirmiausia metabolinė liga. Jo darbai rodo, kad ribojant gliukozę ir glutaminą galima sulėtinti ar sustabdyti daugelio vėžio tipų augimąPubMed.
Ketogeninė dieta onkologijoje yra vis labiau tiriama ir rezultatai — įspūdingi:
Pagrindiniai principai:
Seyfried rekomenduoja siekti GKI < 2,0 — tai terapinė ketozė, kurioje vėžinės ląstelės patiria didžiausią metabolinį stresą.
Chemoterapija naikina ne tik vėžines, bet ir sveikas, greitai besidalinančias ląsteles — kraujo, žarnyno, burnos gleivinės. Po gydymo organizmas yra nualintas ir jam reikia konkrečios pagalbos.
Kai pykina ir apetito nėra:
Kai pykinimas praeina, reikia atstatyti:
Plačiau apie organizmo atstatymą po chemoterapijos — Chemoterapija — organizmo atstatymas.
Pagrindinis principas: maisto papildai nėra vaistai. Vis dėlto yra papildų, kuriuos palaiko rimti moksliniai tyrimai ir kurie gali padėti organizmui kovoti su liga bei atlaikyti gydymą.
Lentinan — tai polisacharidas, išgaunamas iš medicininio Lentinula edodes grybo (Lentinula edodes). Japonijoje jis yra oficialiai registruotas vaistas vėžio gydymui nuo 1985 metų — ne papildas, o vaistas.
2018 m. metaanalizė, apžvelgusi 38 atsitiktinės atrankos klinikinius tyrimus su 3117 pacientų, parodėPubMed:
Kita stambiausia metaanalizė (Wang 2017, 1423 pacientai) patvirtino tuos pačius rezultatusPubMed.
Lentinan veikia per imuninę sistemą — aktyvuoja NK ląsteles, T-limfocitus ir makrofagus, padeda organizmui atpažinti „pasislėpusias“ vėžines ląsteles. Plačiau apie mechanizmą — Lentinan — kaip veikia.
Omega-3 riebalų rūgštys slopina uždegimą ir padeda palaikyti kūno svorį chemoterapijos metu. Klinikiniai duomenys rodo — pacientai, gaunantys omega-3, patiria mažiau raumenų masės netekimoPubMed. Geriausias šaltinis — riebi laukinė žuvis, ne kapsulės.
Žemas vitamino D lygis siejamas su blogesne prognoze daugelio vėžio tipų atveju. Lietuvoje vitamino D trūkumas — epidemija. Tikrinkite lygį ir papildykite iki 40–60 ng/mlPubMed.
Ne visi papildai yra vienodi. Skirtumas tarp pigaus grybo miltelių ir koncentruoto polisacharidų ekstrakto yra toks pat, kaip tarp vaistažolių arbatos ir farmacinio preparato. Keletas esminių kriterijų:
Ekstrakcijos būdas – tik vandens pagrindo ekstrakcija išgauna polisacharidus, kurie aktyvuoja imunines ląsteles. Alkoholio (etanolio) ekstraktai to nepadaro [1].
Kelių grybų formulė – skirtingi medicininiai grybai aktyvuoja skirtingus imuninės sistemos mechanizmus (NK ląsteles, makrofagus, T‑limfocitus). Vieno grybo ekstraktas negali to padaryti [2].
Antioksidacinis komponentas – astaksantinas, stipriausias žinomas antioksidantas, saugo ląstelių DNR nuo oksidacinio streso, kuris ypač suintensyvėja chemoterapijos metu [3].
Formulė, sujungianti visus šiuos komponentus vienoje kapsulėje, yra efektyvesnė nei pavieniai ingredientai.
Lentinan AXT iš Zenius Labs™ sujungia koncentruotus kelių grybų polisacharidų ekstraktus su maksimalia astaksantino doze – vandens pagrindo ekstrakcija, be alkoholio, be užpildų.
Ne. Pagrindiniai eksperimentiniai tyrimai, kuriais remiasi ši tezė, buvo atlikti su žiurkėmis, kurioms prieš šeriant mėsa buvo sušvirkštas stiprus kancerogenas (azoksimetanas) ir pašalintas kalcis iš mitybos – gyvūnai jau buvo paruošti vėžiui. Epidemiologiniai tyrimai neskiria neperdirbtos mėsos nuo perdirbtų gaminių su konservantais, remiasi savarankiškai užpildytais klausimynais ir rodo tik koreliacijas, o ne priežastinius ryšius. 2019 m. NutriRECS apžvalga (6 mln. dalyvių) konstatavo: įrodymų kokybė žema, absoliutus poveikis itin mažas. Žmogus yra mėsėdis jau 2,5 milijono metų – problema yra ne mėsa, o tai, ką su ja daro maisto pramonė.
Taip. Vėžinės ląstelės vartoja gliukozę 10–200 kartų greičiau nei sveikos ląstelės (Warburgo efektas). Mažinant cukraus ir perdirbtų angliavandenių kiekį maiste, ribojamas vėžinių ląstelių energijos tiekimas.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad ketogeninė dieta gali lėtinti tam tikrų navikų augimą, ypač glioblastomos atveju. Ji mažina gliukozės ir insulino lygį, ribodama vėžinių ląstelių energijos šaltinius, tačiau turi būti taikoma prižiūrint gydytojui.
Taip. Kiaušiniai yra vienas vertingiausių maisto produktų – juose yra visų esminių amino rūgščių, cholinas (svarbus kepenų funkcijai), vitaminai A, D, K2 ir B grupės. Rinkitės ekologiškus, laisvai auginamų vištų kiaušinius.
Svarbiausi yra koncentruoti grybų polisacharidų ekstraktai (imuninės sistemos palaikymas), omega‑3 riebalų rūgštys EPA/DHA (uždegimo mažinimas) ir vitaminas D. Svarbu rinktis koncentruotą kelių ekstraktų formulę, tokią kaip Lentinan AXT iš Zenius Labs™.
Saikingai – taip. Kava turi antioksidantų ir gali mažinti uždegimą. Tačiau vengti su cukrumi ir pienu. Daugiau: ar galiu gerti kavą sergant vėžiu.
Sergant vėžiu baltymų poreikis padidėja iki 1,2–1,5 g/kg kūno svorio per dieną. Geriausi šaltiniai – kokybiška mėsa, žuvis, kiaušiniai ir kaulų sultinys. Baltymai būtini raumenų masės išlaikymui ir imuninei funkcijai.
Auri 25 iš Zenius Labs™ – cholesterolio kontrolė, tai pažangi formulė, kurios kiekvienas aktyvus ingredientas kruopščiai atrinktas remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.
Įsigyti Auri 25