Ar neuropatija praeis, lemia priežastis, o ne diagnozės pavadinimas. Kai kalta B12 stoka, visiškai atsistato 47,1 % pacientų. Kai kalta chemoterapija, praėjus pusmečiui simptomai vis dar išlieka maždaug 30 % žmonių.
Į klausimą, ar neuropatija pagydoma, tiksliausias atsakymas – „priklauso nuo to, kas ją sukėlė“. Tai ne išsisukinėjimas, o pati svarbiausia šio teksto mintis. Kai priežastis yra vitamino B12 trūkumas, atsakymas beveik vienareikšmiškai teigiamas: išanalizavus 153 neurologinius epizodus, visi 121 pakankamai ilgai stebėti atvejai reagavo į gydymą. 47,1 % pacientų būklė atsistatė visiškai, o ilgalaikis vidutinio sunkumo ar sunkus neįgalumas liko tik 6,3 %[1]. Tačiau kai neuropatiją sukelia chemoterapija, praėjus šešiems mėnesiams ir daugiau simptomai vis dar išlieka maždaug 30 % žmonių[2].
Šie du skaičiai apibūdina tą pačią „neuropatiją“, tačiau skirtumas tarp jų – didesnis nei tarp visiškai skirtingų ligų. Todėl klausti „ar pagydoma neuropatija“, nežinant jos priežasties, yra tas pats, kas klausti „ar pataisomas automobilis“: juk viskas priklauso nuo to, ar tiesiog išsikrovė akumuliatorius, ar trūko variklio blokas.
„Gerai, bet ką visa tai reiškia MAN?“ Tai reiškia, kad pirmasis žingsnis – ne vaistai. Pirmiausia būtina tiksliai išsiaiškinti priežastį, nes būtent ji nulemia visą tolesnę eigą. Žemiau pateikta lentelė yra pati svarbiausia šio teksto dalis.
| Priežastis | Ar būklė atsistato | Nuo ko priklauso rezultatas |
|---|---|---|
| Vitamino B12 stoka | Dažniausiai taip, dalis atvejų – visiškai | Kuo trumpiau truko simptomai iki gydymo pradžios, tuo geresnis atsistatymas[1] |
| Chemoterapija | Daugumai palaipsniui silpnėja, daliai lieka | Vaisto grupė, bendra kaupiamoji dozė, ar apie simptomus buvo pranešta laiku[2] |
| Diabetas | Paprastai nesustabdoma visiškai, bet valdoma | Glikemijos kontrolė – stipriai veikia sergant pirmojo tipo diabetu, silpnai – antrojo[14] |
| Alkoholis | Dalinis atsistatymas galimas nutraukus vartojimą | Dažnai susijęs ir su B grupės vitaminų stoka |
| Spaudimas nervui (pvz., riešo kanalas) | Dažnai taip, pašalinus spaudimą | Kiek laiko nervas buvo spaudžiamas iki gydymo |
Tikroji priežastis nustatoma tyrimais, o ne spėliojant. Jei tai onkologinis gydymas, nervus dažniausiai pažeidžia trys vaistų grupės: taksanai, platinos preparatai ir vinkos alkaloidai[15]. Pirmieji plačiai skiriami gydant krūties vėžį, o antrieji – plaučių bei kasos vėžį. Štai kodėl neuropatijos atveju svarbiausia klausti ne „kokia tai liga“, o „koks vaistas ją sukėlė“.
Jeigu jūsų neuropatija prasidėjo po chemoterapijos, prieš skaitydami toliau susipažinkite su atskiru straipsniu apie tai, kas vyksta organizme: neuropatija po chemoterapijos. Jame išsamiai aprašyti simptomai, jų atsiradimo eiga ir mechanizmai. O šis puslapis skirtas atsakymui į kitą klausimą – ką su tuo daryti toliau.
Nervas veikia tarsi elektros laidas su izoliacija. Laidas – tai aksonas, ilgoji nervinės ląstelės atauga. Izoliacija – mielinas, riebalinis dangalas, leidžiantis nerviniam signalui sklisti greitai. Pažeistos gali būti abi šios dalys, ir būtent nuo to, kuri iš jų nukentėjo, priklauso beveik viskas.
Pažeidus tik mieliną, pati ląstelė išlieka gyva – organizmui tereikia atnaujinti jos izoliaciją. Šis procesas vyksta gana sklandžiai. Tačiau nutrūkus pačiam aksonui, ląstelė privalo jį užauginti iš naujo – nuo pat stuburo iki galūnės galo. Ilgiausias žmogaus kūno nervas nusidriekia nuo juosmens iki kojos nykščio ir siekia apie metrą. Stubure esančiai ląstelei tai tampa tolimiausia komandiruote visame organizme.
Čia ir slypi nemaloni biologinė tiesa. Žmogaus organizme ilgų distancijų atsinaujinimas pavyksta prasčiau nei laboratoriniams gyvūnams, ir ne todėl, kad nervas augtų per lėtai. Kol aksonas skinasi kelią, atskirtas jo galas nyksta: Švano ląstelės atrofuojasi ir netenka bazinės membranos vamzdelio. Dėl to aplinka, kurią aksonas turėtų pasiekti, tampa jam nebetinkama[3]. Kelias išlieka, tačiau adresato jau nėra.
Kojų neuropatija nuo pirštų galiukų prasideda ne atsitiktinai. Pirmiausia nukenčia ilgiausios nervinės skaidulos, o jos nusidriekia būtent į pėdas. Dėl šios priežasties tirpimas, dilgčiojimas ar deginimas beveik visada kyla iš apačios į viršų, o ne atvirkščiai. Rankose šie pojūčiai atsiranda vėliau, nes jų nervai yra trumpesni.
Praktinė šio fakto reikšmė paprasta: jeigu simptomai kyla aukštyn arba pasiekia rankas, tai nėra tiesiog „tas pats, tik stipriau“. Šią informaciją gydytojas privalo sužinoti iškart, o ne per kitą suplanuotą vizitą.
Vaistų nuo neuropatijos yra ir jie iš tiesų veikia. Tačiau apie juos būtina iškart pasakyti vieną dalyką, kurio dažniausiai niekas neužsimena: šie vaistai gydo skausmą, o ne patį nervą. Jie malšina jūsų jaučiamus simptomus, bet nekeičia to, kas vyksta pačiose skaidulose. Tai nereiškia, kad vaistų reikėtų atsisakyti – nemiegoti dėl deginančio pėdų skausmo irgi nesveika. Tiesiog nereikėtų iš jų tikėtis to, ko jie negali padaryti.
Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (ASCO) rekomendacijos aiškios: gydant jau pasireiškusią skausmingą chemoterapijos sukeltą neuropatiją, pakankamai įrodymų yra tik dėl duloksetino, tačiau ir jo nauda yra ribota. Tuo tarpu šios neuropatijos profilaktikai nerekomenduojamas nė vienas preparatas[5]. Nors pusė interneto teigia priešingai, gydymo gairės rengiamos remiantis ne interneto kalbomis.
| Veiklioji medžiaga | Kam tirta | Ką parodė tyrimai |
|---|---|---|
| Duloksetinas | Chemoterapijos sukelta skausminga neuropatija | 231 paciento tyrime skausmas sumažėjo 1,06 balo, placebo grupėje – 0,34 balo. Bent kiek mažesnį skausmą nurodė 59 % vartojusiųjų ir 38 % gavusių placebą[6] |
| Duloksetinas | Diabetinė skausminga neuropatija | 60 mg per parą: santykinė tikimybė pasiekti bent 50 % skausmo sumažėjimą – 1,73. Reikia gydyti 5 žmones, kad vienam būtų aiški nauda[7] |
| Gabapentinas | Diabetinė neuropatija | Bent 50 % skausmo sumažėjimą pasiekė 38 % vartojusiųjų ir 21 % gavusių placebą. Dėl šalutinio poveikio gydymą nutraukė 11 %, placebo grupėje – 8,2 % (sujungti visų būklių duomenys)[8] |
| Gabapentinas | Poherpetinė neuralgija | Bent 50 % skausmo sumažėjimą pasiekė 32 % vartojusiųjų ir 17 % gavusių placebą[8] |
| Alfa lipo rūgštis (geriamoji) | Diabetinė polineuropatija | 600 mg per parą penkias savaites: simptomų balas sumažėjo 51 %, placebo grupėje – 32 %. Bent perpus simptomai palengvėjo 62 % ir 26 %[9] |
Atkreipkite dėmesį į skaičius placebo stulpelyje. Tiriant diabetinę neuropatiją, placebą vartojusių pacientų skausmas sumažėjo 21 %, o gabapentiną – 38 %. Skirtumas yra realus ir reikšmingas, tačiau tai nėra „vaistas nuo neuropatijos“ ta prasme, kaip šią sąvoką supranta daugelis. Tai vaistas, kuris maždaug kas šeštam žmogui pastebimai palengvina naktį.
Duloksetinas priklauso antidepresantų grupei, todėl dalis pacientų jo atsisako manydami, kad gydytojas „nepatikėjo jų skausmu“. Tai nesusipratimas – bet ne todėl, kad duloksetinas neveiktų nuotaikos. Veikia: tai tikras antidepresantas ir būtent taip jis registruotas. Skausmą jis slopina atskiru mechanizmu – sustiprina paties organizmo skausmą slopinančius takus, einančius į nugaros smegenis, – ir šis poveikis nepriklauso nuo to, ar pagerėjo nuotaika. Apie šią vaistų grupę plačiau rašome atskirai – vaistai nuo depresijos ir nerimo.
Šio skyriaus nerasite maisto papildų parduotuvių svetainėse, todėl jis čia ir atsidūrė.
Pagrindinė šio sąrašo išvada nėra ta, kad „papildai neveikia“. Esmė kur kas tikslesnė: medžiaga, padedanti dėl vienos priežasties kilusiai neuropatijai, esant kitai priežasčiai gali neveikti arba net pakenkti. Kas siūlo „papildą nuo neuropatijos“ net nepaklausęs, kas ją sukėlė, tas jau nebeužsiima informavimu.
Diabetinė neuropatija per gyvenimą išsivysto beveik pusei cukriniu diabetu sergančių suaugusiųjų. Atskirose grupėse paplitimas svyruoja nuo 6 % iki 51 % ir priklauso nuo amžiaus, ligos trukmės, glikemijos kontrolės bei diabeto tipo[4]. Tai pati dažniausia neuropatijos priežastis, ir būtent čia dažniausiai pasakoma tik pusė tiesos.
Ta pusė tiesos skamba taip: „kontroliuokite cukrų ir neuropatija nesivystys“. Tačiau sisteminė apžvalga parodė kiek kitokį vaizdą. Sergantiesiems pirmojo tipo diabetu griežta glikemijos kontrolė kliniškai reikšmingos neuropatijos riziką mažino aiškiai – metinis absoliutus skirtumas siekė 1,84 %. Tuo tarpu sergantiesiems antrojo tipo diabetu skirtumas buvo vos 0,58 % ir nepasiekė statistiškai patikimo lygmens[14]. O juk būtent antrojo tipo diabetu serga didžioji dauguma.
Tai nereiškia, kad glikemijos kontrolė nesvarbi – ji būtina akių, inkstų bei kraujagyslių apsaugai, ir vien to jau visiškai pakanka. Tai reiškia ką kita: sergant antrojo tipo diabetu, vien cukraus kiekio suvaldymas neišsprendžia nervų pažeidimo problemos. Žmogui, kuris viską daro teisingai, o pėdos vis tiek dega, verta tai žinoti – jis nieko nesugadino.
Į klausimą, kiek trunka neuropatija, sąžiningas atsakymas tėra vienas: „nežinau, ir niekas nežino“. Tačiau tai nereiškia, kad neturime ką pasakyti. Stebėjimo duomenys rodo aiškią kryptį.
Didžiausioje šios srities apžvalgoje, apėmusioje 31 tyrimą ir 4 179 pacientus, chemoterapijos sukeltos neuropatijos paplitimas praėjus vienam mėnesiui po gydymo siekė 68,1 %, po trijų mėnesių – 60,0 %, o po šešių mėnesių ir vėliau – 30,0 %[2]. Kreivė leidžiasi žemyn, tačiau nulio ji nesiekia.
Šie skaičiai tėra bendri grupių vidurkiai, nieko neatskleidžiantys apie konkretų žmogų. Pasitikėkite šiuo neapibrėžtumu: bet kas, žadantis jums konkretų terminą, jį tiesiog susigalvojo. Vienintelis dalykas, kurį duomenys leidžia pasakyti apie jūsų atvejį, yra bendra kryptis, o ne tiksli data.
„Tai ką man daryti su tokiu atsakymu?“ Įsidėmėti vieną konkretų dalyką. Vitamino B12 trūkumo tyrime nustatyta, kad atsistatymo mastas buvo atvirkščiai susijęs su simptomų trukme iki gydymo pradžios[1]. Ta pati logika galioja ir chemoterapijai. Apie tirpimą pranešus anksti, dar galima keisti dozę ar vaistą, o pranešus vėlai – galimybių nebelieka. Laikas, kurio nebeįmanoma susigrąžinti, yra ne būsimi mėnesiai, o savaitės, praleistos tylint.
Grįžkime prie to, ką pažadėjome pradžioje. Vieno atsakymo nėra, tačiau rankose liekantis sąrašas tikrai nėra tuščias – ir jis prasideda ne nuo papildų.
Grybų polisacharidai onkologijoje nėra alternatyvioji medicina, o vienas iš jų ištirtas geriau nei kiti – lentinanas. Tai nėra vaistas nuo neuropatijos. Jis buvo tiriamas būtent tam, ką patiriate dabar – chemoterapijai. Ir čia duomenys tikrai nėra skurdūs.
Septyniolikos kontroliuojamų tyrimų metaanalizė, apėmusi 1 423 pažengusiu vėžiu sergančius pacientus (dvylika tyrimų atlikta su virškinamojo trakto navikais, trys – su plaučių vėžiu), parodė, kad skiriant lentinaną kartu su chemoterapija, palyginti su vien chemoterapija, buvo stebėtas didesnis vienų metų išgyvenamumas (rizikos santykis 1,46), geresnis atsakas į gydymą (1,28), mažesnis ligos progresavimas (0,57) ir retesni sunkūs nepageidaujami reiškiniai (0,73)[20].
Atskirame atsitiktinių imčių tyrime lentinanas buvo derinamas su S-1 ir paklitakseliu. Bendras gyvenimo kokybės vertinimas gerokai pagerėjo – tačiau tik toje grupėje, kuri jį vartojo nuo pirmosios gydymo dienos, o ne nuo šeštos savaitės[21]. Tyrime dalyvavo dvidešimt žmonių, todėl vertinkite tai kaip nedidelį tyrimą, koks jis ir yra. Vis dėlto kryptis aiški: jei pradedate, pradėkite nuo pat pradžių.
Štai čia duomenų jau turime. Metaanalizė, apėmusi 31 atsitiktinių imčių tyrimą ir 2 729 pacientus, parodė, kad kai lentinanas derinamas su chemoterapija gydant skrandžio vėžį, pasiekiamas geresnis gydymo rezultatas (santykinė rizika – 1,48) bei geresnė gyvenimo kokybė (1,32). Be to, pacientams rečiau krito leukocitų kiekis ir rečiau pasireiškė virškinimo trakto reakcijos[16]. Šie duomenys atskleidžia, kaip organizmas toleruoja gydymą, o ne poveikį nervams, todėl būtent taip juos ir reikėtų vertinti.
Viešojoje erdvėje beveik nepaminimas svarbus kontekstas: lentinanas – iš Lentinula edodes grybų išgrynintas polisacharidas – Japonijoje dar 1985 m. patvirtintas kaip pagalbinė skrandžio vėžio gydymo priemonė[17]. Kitas junginys – PSK, gaunamas iš Coriolus versicolor. Apžvalgoje nurodyta, kad sergantiesiems skrandžio ar storosios žarnos vėžiu PSK kartu su pooperacine chemoterapija pailgina išgyvenamumą, ir šis poveikis patvirtintas ne vienoje metaanalizėje[18]. Tai ne alternatyvioji medicina, o dešimtmečius gyvuojanti klinikinė praktika.
Dabar apie tai, apie ką iš tiesų yra šis straipsnis – mieliną. Yra vienas grybas, kurio tyrimai nukreipti tiesiai į jį – Hericium erinaceus. Ląstelių kultūrose ir smegenėlių pjūviuose jo micelio ekstraktas skatino oligodendrocitų brendimą ir didino mielino bazinio baltymo kiekį[22]. Gyvūnams, sutraiškius šeivinį nervą, jis suaktyvino periferinių nervų regeneraciją[23].
Šie tyrimai buvo atlikti su ląstelėmis ir gyvūnais. Tyrimuose su žmonėmis vertinti kiti aspektai: dvigubai aklame tyrime keturias savaites vartotas grybas sumažino nerimą ir prastą nuotaiką[24], o kitame – pagerino pažintinių funkcijų įverčius[25]. Iš visų šiame straipsnyje paminėtų medžiagų tai yra vienintelė, kurios tyrimai nusitaikę tiesiai į mechanizmą, kurį aprašinėjame nuo pat pirmos pastraipos.
Onkologijos skyriuje nerimas nėra šalutinė tema. Būtent todėl vitexinas, kurio sudėtyje yra Hericium erinaceus, dažnai stovi toje pačioje lentynoje kaip ir lentinanas.
Šioje vietoje beveik visi daro dvi klaidas. Pirma, tyrimuose nagrinėti konkretūs junginiai – lentinanas ir PSK, – o ne kuri nors komercinė formulė. Moksliniai duomenys priklauso pačioms medžiagoms, o ne prekės ženklui. Antra, tirti polisacharidai gaunami ne bet kaip: juos išskiria karšto vandens arba ultragarso ekstrakcija, ir būtent taip gaunama beta gliukanų grupė[19]. Pigus stiklainėlis iš prekybos centro nuo standartizuoto ekstrakto skiriasi ne tiek kaina, kiek tuo, ar veiklioji medžiaga apskritai pateko į pakuotę.
Recepto šiam preparatui nereikia – tai maisto papildas, o ne vaistas.
„Zenius Labs™“ gaminamas „Lentinan AXT“ – tai karšto vandens ekstrakcija išgautų grybų polisacharidų ir astaksantino derinys, skirtas imuninei sistemai palaikyti esant sudėtingoms sveikatos būklėms. Šio produkto veikliosios medžiagos klinikiniuose tyrimuose analizuojamos jau daugiau nei 40 metų.
Jei norite ką nors keisti paskirtame gydyme – tai pokalbis su gydytoju.
Ar neuropatija praeis, priklauso nuo jos priežasties, o priežastį dažniausiai galima surasti. Suraskite savąją: nuo to priklauso viskas, kas seka toliau.
Lentinan AXT iš Zenius Labs™ – DNR apsauga ir imuniteto palaikymas, tai pažangi formulė, kurios kiekvienas aktyvus ingredientas kruopščiai atrinktas remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.
Įsigyti Lentinan AXT