Ieškote vieno konkretaus skaičiaus, todėl jį pateikiame jau pirmame sakinyje: penkerių metų santykinis išgyvenamumas susirgus krūties vėžiu siekia 91,9 %[1]. Praėjus penkeriems metams po diagnozės nustatymo, gyvos išlieka maždaug devynios moterys iš dešimties. Tai vienas geriausių rodiklių tarp visų dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų.
O dabar – atvirai. Skaitote ne apie devynias moteris iš dešimties. Skaitote apie save arba apie žmogų, kurio negalite prarasti. Todėl nieko negražinsime ir neslėpsime: krūties vėžys skirstomas į stadijas bei potipius, ir kiekvienas jų turi atskirą rodiklį. Suradę savo atvejį atitinkantį skaičių, apie savo padėtį sužinosite gerokai daugiau, nei atskleidžia bendras vidurkis.
Šis skaičius paimtas ne iš lubų. Jis remiasi JAV Nacionalinio vėžio instituto SEER duomenų bazės 2016–2022 m. diagnozuotų atvejų statistika[1]. Amerikos vėžio draugija, vertinusi kiek ankstesnį 2015–2021 m. laikotarpį, pateikia beveik tą patį rodiklį – 92 %[2]. Du skirtingi šaltiniai rodo tą pačią išvadą: krūties vėžio išgyvenamumas pastaraisiais dešimtmečiais nuosekliai auga.
Lietuvoje šis rodiklis kuklesnis, ir to slėpti neverta. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, penkerius metus po krūties vėžio diagnozės išgyvena apie 77 % moterų[5]. Šis atotrūkis tikras. Kodėl jis susidarė ir kas padeda jį mažinti, aptariame toliau esančiame skyriuje apie padėtį Lietuvoje.
Tačiau bendras vidurkis apie jūsų situaciją pasako nedaug. Beveik viską lemia vienas dalykas – kada liga buvo aptikta.
SEER duomenų bazėje navikai klasifikuojami ne skaitinėmis stadijomis, o pagal tai, kiek toli liga pažengusi: išskiriamas lokalus, regioninis ir tolimas plitimas. Šis skirstymas apytiksliai atitinka krūties vėžio stadijas pagal TNM klasifikaciją.
| Išplitimas | Stadija (atitikmuo) | 5 metų išgyvenamumas | Atvejų dalis |
|---|---|---|---|
| Lokalus | Navikas tik krūtyje (0–I ir dalis II stadijos) | 100,0 % | 64 % |
| Regioninis | Išplitęs į gretimus audinius ar pažasties limfmazgius (likusi II ir III stadija) | 87,5 % | 27 % |
| Tolimas | Metastazės kituose organuose – kauluose, kepenyse, plaučiuose (IV stadija) | 33,8 % | 6 % |
| Nenustatytas | Išplitimo laipsnio nustatyti nepavyko | 70,6 % | 2 % |
| Bendras | Visų stadijų vidurkis | 91,9 % | 100 % |
Duomenys: SEER 21, 2016–2022 m. diagnozuoti atvejai[1]. Amerikos vėžio draugija tuos pačius tris ligos išplitimo etapus vertina panašiai: daugiau nei 99 %, 87 % ir 32 %[2].
Dar kartą žvilgtelėkite į lentelę – joje ir slypi visa esmė. Kol navikas neišplitęs už krūties ribų, penkerių metų išgyvenamumas praktiškai nesiskiria nuo bendrosios populiacijos rodiklių. Tačiau ligai pasiekus kitus organus, šis rodiklis nukrenta žemiau trečdalio. Tarp šių dviejų eilučių nėra jokios paslapties ar stebuklo. Jas skiria tik vienas dalykas – laikas. Būtent todėl ankstyva diagnostika yra svarbiausias veiksnys, kurį galime tiesiogiai paveikti.
O dabar – tai, ko paieškos rezultatų pirmajame puslapyje paprastai nerasite. Dauguma ligos atvejų šiandien patenka būtent į viršutinę eilutę. Net 64 % krūties vėžio atvejų diagnozuojama dar tada, kai navikas neišėjęs už krūties ribų, ir tai daugiausia yra atrankinių patikros programų nuopelnas. Metastazavęs vėžys pirminės diagnozės metu nustatomas tik 6 % atvejų[1].
„Gerai, bet ką man reiškia tie 87,5 procento?“ Sąžiningas atsakymas: patys savaime – nieko. Tai nėra nei prognozė, nei pažadas. Tai tik atsakymas į klausimą, kas nutiko tūkstančiams moterų, kurių liga atrodė panašiai kaip jūsų. Kitas skyrius – apie tai, kodėl šis skaičius jums nepriklauso ir kodėl tai iš tiesų yra gera žinia.
Santykinis išgyvenamumas – taip vadinami visi aukščiau pateikti rodikliai. Paprastai tariant, sergančiųjų grupė lyginama su tokio paties amžiaus ir lyties asmenimis bendrojoje populiacijoje. Praktiškai tai reiškia, kad rodiklis atspindi būtent vėžio poveikį, o ne visas galimas mirties priežastis. Būtent todėl lokalaus krūties vėžio atveju jis gali siekti net 100 %[1]. Taip yra ne todėl, kad niekas nemiršta, o todėl, kad šios moterys miršta lygiai taip pat retai, kaip ir kitos jų amžiaus moterys.
Toliau pateikiame keturis dalykus, kuriuos apie šią statistiką būtina žinoti. Jei iš viso puslapio įsimintumėte tik juos, to kuo puikiausiai pakaktų.
Pirma, duomenys visada vėluoja. Norint apskaičiuoti penkerių metų išgyvenamumą, nuo diagnozės nustatymo turi praeiti bent penkeri metai. Šiandienos lentelėse matomi rezultatai moterų, kurios buvo gydomos prieš penkerius ar dešimt metų. Per šį laiką atsirado naujų vaistų bei gydymo metodų, todėl šiandien diagnozuotų pacienčių realios galimybės tikriausiai yra dar geresnės[2]. Skaičius, kurį ką tik perskaitėte, greičiausiai jau šiek tiek pasenęs – beje, pasenęs būtent jūsų naudai.
Antra, tai grupės, o ne konkretaus žmogaus rodiklis. Statistika tūkstančius moterų suveda į vieną skaičių. Ji nežino nei jūsų naviko biologijos, nei gretutinių ligų, nei bendros sveikatos būklės, nei to, kaip organizmas reaguos į gydymą. Statistika gali parodyti, kas nutiko daugumai, tačiau kas nutiks būtent jums – ji nežino.
Trečia, penkeri metai – tik sutartinė riba. Čia dažniausiai kyla klausimas, kurio garsiai neužduodame: „Ar dar spėsiu pamatyti mokyklą baigiančius vaikus?“ Penkeri metai onkologijoje tėra matavimo taškas, o ne prognozuojama gyvenimo trukmė. Tai statistinė atskaitos riba, o ne laikmatis. Dauguma moterų, peržengusių šią ribą, gyvena dar daugybę dešimtmečių.
Ketvirta, rodikliai nuolat gerėja. Krūties vėžio išgyvenamumas auga tiek dėl ankstyvesnės diagnostikos, tiek dėl taikinių ir hormonų terapijos pažangos. Kryptis čia vienintelė, ir ji – teisinga.
Kad neliktų neaiškumų, verta atskirai aptarti lentelės eilutę „nenustatytas“. Čia patenka atvejai, kai registruojant ligą nepavyko tiksliai įvertinti jos išplitimo – dažniausiai dėl nebaigtų tyrimų ar duomenų stokos. Todėl šios eilutės rodiklis (70,6 %) yra mišrus ir konkrečios klinikinės prasmės neturi[1]. Tokių atvejų pasitaiko tik apie 2 %. Jei jūsų ligos išplitimas nustatytas, ši eilutė jums tiesiog neaktuali.
Krūties vėžys nėra vienalytė liga. Po šiuo pavadinimu slepiasi keli skirtingi patologiniai tipai, kurie nevienodai auga ir reikalauja skirtingo gydymo. Prognozei itin svarbu, ar naviko ląstelės turi hormonų receptorių (HR) ir ar jose gaminamas perteklinis HER2 baltymo kiekis. Pagal tai išskiriami keturi pagrindiniai potipiai, kurių išgyvenamumo rodikliai skiriasi.
Trumpai paaiškinsime, ką reiškia šios raidės. HR – tai hormonų receptoriai. Jei jie teigiami, navikas reaguoja į organizmo hormonus, todėl jo augimą galima stabdyti hormonų terapija. HER2 – baltymas, kurio perteklius skatina naviko plitimą, todėl prieš jį nukreipiama atskira taikinių terapija. Taigi vėžio potipis nėra vien sausas įrašas ligos istorijoje. Tai atsakymas į klausimą, kokį raktą jūsų ligai įveikti turi gydytojas.
| Potipis | Dalis visų atvejų | 5 metų išgyvenamumas |
|---|---|---|
| HR+ / HER2− | 70,1 % | 95,8 % |
| HR+ / HER2+ | 9,3 % | 92,2 % |
| HR− / HER2+ | 4,0 % | 87,0 % |
| Trigubai neigiamas (HR− / HER2−) | 10,8 % | 78,7 % |
Duomenys: SEER 21, 2016–2022 m. diagnozuoti atvejai; potipių pasiskirstymas – 2019–2023 m.[3]
Atkreipkite dėmesį į pirmąją eilutę: dažniausiai pasitaikantis potipis kartu yra ir palankiausias. Septynioms iš dešimties moterų nustatomas HR teigiamas, HER2 neigiamas krūties vėžys, o jo penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia 95,8 %. Priežastis paprasta – šio potipio navikus galima veiksmingai gydyti hormonų terapija. Plačiau apie tai rašome puslapyje apie krūties vėžio gydymą.
O dabar – apie sunkiausią dalį, apie kurią verta kalbėti atvirai. Trigubai neigiamas krūties vėžys sudaro apie 10–15 % visų atvejų[4]. Šio vėžio ląstelės neturi nei hormonų receptorių, nei HER2 baltymo. Vadinasi, gydytojai neturi nė vieno iš minėtų dviejų „raktų“, todėl šiuo atveju netinka nei hormonų terapija, nei prieš HER2 nukreipti taikiniai. Vertinant pagal ligos stadijas, jo penkerių metų išgyvenamumas siekia 92,8 % (lokalus), 68,3 % (regioninis) ir 14,9 % (tolimas)[3].
Palyginkite du šio puslapio skaičius: anksti aptiktas trigubai neigiamas krūties vėžys pasižymi 92,8 % išgyvenamumu, o bet kurio potipio metastazavęs vėžys – 33,8 %. Tai rodo, kad net ir sunkiausio potipio atveju ligos stadija turi didesnę reikšmę nei pati vėžio rūšis.
„O jeigu man diagnozuotas būtent trigubai neigiamas vėžys?“ Tokiu atveju bendras šio potipio rodiklis yra 78,7 %, o ne 95,8 % – nuslėpti šį skirtumą būtų nesąžininga. Tačiau tie patys 78,7 % reiškia, kad pasveiksta net keturios moterys iš penkių.
Vertindamas konkrečios pacientės prognozę, gydytojas nesiremia vieninteliu vidurkiu. Jis atsižvelgia į kelių rodiklių visumą. Štai svarbiausi iš jų.
Stadija diagnozės metu. Tai pats svarbiausias ligos baigtį lemiantis veiksnys[3]. Skirtumas tarp lokalaus ir metastazavusio naviko turi didesnę įtaką nei bet kuris kitas šiame puslapyje minimas rodiklis.
Pažasties limfmazgiai. Jei limfmazgiuose aptinkama vėžio ląstelių, tai rodo, kad liga jau pradėjo plisti už krūties ribų. Limfmazgių būklė vertinama kaip atskira TNM klasifikacijos dalis, tiesiogiai keičianti ligos stadiją[7].
Naviko biologija. Hormonų receptorių ir HER2 statusas nulemia ne tik ligos prognozę, bet ir tai, kokiais metodais ją visai galima gydyti[3].
Piktybiškumo laipsnis. Į šiuolaikinę stadijos nustatymo sistemą įtrauktas ir naviko piktybiškumo (diferenciacijos) laipsnis. Šis rodiklis atskleidžia, kiek vėžinės ląstelės skiriasi nuo sveikųjų ir kaip sparčiai jos dalijasi[7].
Amžius ir bendra sveikata. Vidutinis pacienčių amžius diagnozuojant krūties vėžį yra 64 metai[1]. Gretutinės ligos gali apriboti gydymo intensyvumą ir taip netiesiogiai paveikti ligos baigtį.
Gydymo prieinamumas ir operatyvumas. Tai vienintelis veiksnys šiame sąraše, kurį lemia ne biologija, o sveikatos apsaugos sistema. Būtent čia ir slypi didžioji dalis Lietuvos bei Vakarų Europos rodiklių skirtumo.
Gyvensena. Ji daro didesnę įtaką susirgimo rizikai nei ligos prognozei, kai diagnozė jau nustatyta. Tai svarbu pasakyti garsiai: tikrai nėra pagrindo savęs kaltinti dėl to, kas jau įvyko. Vis dėlto tam tikri veiksniai vertinami populiacijos mastu. EBPO duomenimis, Lietuvoje alkoholio vartojimas lemia 5,7 krūties vėžio atvejo 100 000 moterų per metus – tai šiek tiek viršija ES vidurkį (5,5 atvejo)[6]. Su tuo susijęs ir klausimas, kurį gydytojai girdi nuolat: ar galima vartoti alkoholio chemoterapijos metu?
Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, penkerius metus po krūties vėžio diagnozės Lietuvoje išgyvena apie 77 % moterų. Krūties vėžys sudaro maždaug penktadalį visų moterų onkologinių ligų. Pavyzdžiui, 2015 m. buvo nustatyti 1 638 nauji atvejai, o nuo šios ligos mirė 570 moterų – tai sudaro 15 % visų moterų mirčių nuo vėžio[5].
Atotrūkis nuo tarptautinių rodiklių yra tikras, tačiau jis mažėja. Tai ne tuščios kalbos apie ateitį – pokyčiai jau įvyko. EBPO ir Europos Komisijos 2025 m. Lietuvos apžvalgos duomenimis, 2011–2021 m. sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas nuo krūties vėžio Lietuvoje sumažėjo 16 % – nuo 25 iki 21 mirties atvejo 100 000 gyventojų (panašiu tempu kaip ir visoje ES). Dėl krūties vėžio prarastų potencialių gyvenimo metų skaičius 2012–2022 m. sumažėjo 11 %[6].
Kas padėjo tai pasiekti? Ne stebuklas ir ne nauji vaistai, o atrankinė patikra. Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje vykdoma nuo 2005 m. spalio – tai nėra nei naujiena, nei eksperimentas. Pagal ją 50–69 metų moterys kas dvejus metus gali nemokamai atlikti mamografijos tyrimą. 2022 m. aktyvumas šioje programoje pasiekė rekordinį lygį – 58 %. Nuo 2025 m. sausio programa buvo išplėsta 45–74 metų moterims. Taip pat pradėta taikyti krūties tomosintezė, leidžianti tiksliau aptikti pakitimus[6].
Rekordinis lygis – 58 %. Tačiau pažvelkime į tai kitaip: kas antra tikslinės grupės moteris Lietuvoje vis dar nepasinaudoja nemokama patikra. Jei ši patikra būtų brangi ar sunkiai prieinama, viską būtų galima paaiškinti. Bet ji nemokama ir siūloma kas dvejus metus. Vadinasi, brangiausias tyrimas Lietuvoje yra tas, kuris nieko nekainuoja, nes lieka neatliktas.
Kiek iš tiesų kainuoja ši liga, geriausiai atspindi ne procentai, o prarasti gyvenimo metai. Ir tai – ne retorinė frazė: dėl krūties vėžio Lietuvoje prarandama 290 potencialių gyvenimo metų 100 000 gyventojų. Tai vienas didžiausių rodiklių tarp visų onkologinių ligų šalyje[6]. Priežastis paprasta ir skaudi: priešingai nei daugelis kitų onkologinių susirgimų, krūties vėžys dažniausiai užklumpa darbingo amžiaus moteris.
Daugeliui čia kyla skaudus klausimas: „Kodėl niekas man to nepasakė anksčiau?“ Todėl pasakykime tiesiai, be jokių mandagių nutylėjimų: laiku diagnozuoto, lokalaus krūties vėžio penkerių metų išgyvenamumas siekia beveik 100 %, o metastazavusio – vos trečdalį. Neatliktas profilaktinis tyrimas dažnai ir nubrėžia ribą tarp šių dviejų statistikos eilučių. O jei šį tekstą skaitote jau išgirdę diagnozę, šis skyrius – ne apie jus. Jis skirtas jūsų seseriai, mamai, dukrai ar draugei, kurioms šią žinią galite perduoti dar šiandien.
Grįžkime prie to, ką pažadėjome pačioje pradžioje. 91,9 % tėra bendras populiacijos vidurkis, o ne jūsų asmeninė statistika. Keli svarbūs veiksniai šį rodiklį gali pakreipti į vieną ar kitą pusę. Dalies jų pakeisti nebeįmanoma: naviko potipio, piktybiškumo laipsnio ar momento, kada liga buvo pastebėta. Tai – jau įvykę faktai. Tačiau sprendimų laukas, kurį vis dar kontroliuojate jūs, tikrai nėra tuščias.
Paskutinį punktą verta paaiškinti plačiau, nes apie jį prikurta nemažai mitų. Natūraliųjų žudikių (NK) ląstelių aktyvumas vertinamas kaip vienas iš krūties vėžio prognozės rodiklių. Analizuojant trigubai neigiamo krūties vėžio atvejus nustatyta, kad su NK ląstelėmis susijęs rizikos modelis padeda numatyti ligos eigą ir gydymo rezultatus[8]. Be to, NK ląstelės tiesiogiai dalyvauja veikiant taikinių terapijai prieš HER2 – nuo jų aktyvumo iš dalies priklauso šio gydymo sėkmė[9].
Medicininių grybų polisacharidai yra viena geriausiai ištirtų natūralių medžiagų grupių, veikiančių būtent šias imunines ląsteles. Ikiklinikiniai tyrimai atskleidė, kad įvairiaspalvės kempės polisacharidas PSK aktyvina žmogaus NK ląsteles ir sustiprina prieš HER2 nukreiptų antikūnų priešvėžinį poveikį[10]. Pažengusio vėžio tyrimų metaanalizė taip pat parodė, kad grybų polisacharido lentinano derinimas su chemoterapija pagerina organizmo atsaką į gydymą ir pacientų gyvenimo kokybę[11].
Čia verta stabtelėti ties faktu, kuris viešojoje erdvėje nuskamba retai. Lentinanas – iš medicininių Lentinula edodes grybų išgrynintas polisacharidas – Japonijoje dar 1985 m. buvo patvirtintas kaip pagalbinė skrandžio vėžio gydymo priemonė[13]. Kitas junginys, iš įvairiaspalvės kempės išgaunamas PSK, ten pradėtas taikyti dar anksčiau: klinikinėje praktikoje jis vartojamas nuo 1977 m., o po 1989 m. perregistravimo dešimtmečius buvo skiriamas kartu su chemoterapija po skrandžio vėžio operacijų[14]. Vadinasi, kalbame ne apie trumpalaikę papildų madą, o apie medžiagas, kurios Japonijos onkologijoje oficialiai naudojamos jau keturis dešimtmečius.
Būtent čia daromos dvi esminės klaidos. Pirma, buvo tiriami konkretūs junginiai – lentinanas ir PSK, o ne kuri nors komercinė formulė. Klinikiniai tyrimų duomenys pagrindžia pačių junginių, o ne prekės ženklo veiksmingumą. Kas teigia kitaip, tas jau ne informuoja, o tiesiog pardavinėja. Antra, šie polisacharidai tirpsta tik vandenyje. Todėl iš paprastų grybų miltelių ar alkoholinių ištraukų jų išgauti neįmanoma – tam būtina karšto vandens ekstrakcija. Alkoholis čia naudojamas nebent nusodinimui, bet ne pačiam išgavimui[15].
Riba išlieka aiški: tai pagalba organizmui susidūrus su rimtais iššūkiais, o ne onkologinio gydymo pakaitalas ir ne priežastis keisti paskirtą gydymą. Receptas šiam preparatui nereikalingas – tai maisto papildas, o ne vaistas. Onkologo profesinė kompetencija ir kasdienis darbas apima chemoterapiją, spindulinį gydymą bei operacijas. Gyvenimo būdas, judėjimas, įpročiai, mityba ir maisto papildai yra jūsų asmeninis sprendimas, nes šių dalykų onkologijos studijų programose tiesiog nėra. Gerų onkologų Lietuvoje labai trūksta, jie dirba itin sunkiai, todėl neapkraukite jų klausimais, esančiais už jų srities ribų.
„Zenius Labs™“ produktas „Lentinan AXT“ – tai karšto vandens ekstrakcijos būdu išgautų grybų polisacharidų ir astaksantino formulė, skirta imuninei sistemai palaikyti kilus rimtiems sveikatos iššūkiams.
O pabaigai grįžkime prie to, nuo ko pradėjome – 91,9 %. Jūs nesate tik eilutė lentelėje. Tačiau šiandien ši lentelė yra jūsų pusėje, ir kasmet ji tampa vis palankesnė jums.
Lentinan AXT iš Zenius Labs™ – DNR apsauga ir imuniteto palaikymas, tai pažangi formulė, kurios kiekvienas aktyvus ingredientas kruopščiai atrinktas remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.
Įsigyti Lentinan AXT