Lentinan

Medicininiai grybai

Grybai visuomet užėmė neįprastą vietą žmogaus psichikoje, jos evoliucijoje ir vystymesi. Jie visuomet buvo susiję su galia bei mistika. Naudojami maistui, ritualams bei, aišku, gydymui.

Grybai nėra nei augalai nei gyvūnai, todėl labai traukia mokslininkus, nes turi įvairių medžiagų, nerandamų niekur kitur. Viskas prasidėjo nuo antibiotiko Penicilino (išgauto iš grybo Penicillium), kuris skaičiuojama išsaugojo net iki 200 mln. gyvybių^[1].

Sparčiai išaugęs atliktų tyrimų skaičius visame pasaulyje įrodo grybų vertę sveikatos problemų gydymui bei prevencijai. Ne daug kas žino, kad iš grybų išgautos veikliosios medžiagos yra plačiai naudojamos medicinoje. Keletas pavyzdžių:

• Antibakterinės medžiagos (antibiotikai)^[2]: peptidų, β-lactamų, ir kitos antimikrobinės medžiagos.
• Statinai cholesterolio mažinimui išrasti taip pat iš grybų^[3]: patentuoti dar 1979m.
• Antigrybeliniai vaistai: Kaspofunginas, Anidulafunginas ir kt.
• Imunosupresantai (imunitetą skatinančius, aptarsime vėliau): Ciklosporinas, Mizoribinas ir kt.
• Antimaliariniai: Efrapeptinai, Codinaeopsinas.
• Vaistai diabetui, tokie kaip DPP-4 inhibitoriai^[4], kurie mažina gliukozę kraujyje bei α-gliukozidazės inhibitoriai^[5], kurie slopina angliavandenių įsisavinimą, taip pat yra išgauti iš grybų.
• Be abejo, grybai turi unikalių medžiagų ir kovai prieš vėžį^[6].

Kaip vėžinės ląstelės apsisaugo nuo imuniteto

Paprastai imuniteto ląstelės, makrofagai, randa ir sunaikina pakitusias ląsteles. Tačiau, yra žinoma, kad vėžinės lastelės turi įvairių išgyvenimo būdų. Jos naudoja įmantrius baltymus, tokius kaip PD-L1, CD47 ar CD24, kurie, prisitvirtinę prie ląstelių paviršių, siunčia signalą „nepulk manęs“^[7]. Makrofagai, gavę tokį signalą, nepuola pakitusių ląstelių, manydami, kad čia sveikos ląstelės, tai lyg „nematomumo skraistė“ vėžinėms ląstelėms. Šis signalas yra natūrali imuniteto sistemos dalis, kad imuniteto ląstelės nepultų sveikų ląstelių. Šių „nepulk manęs“ signalų blokavimas yra kai kurių priešvėžinių terapijų pagrindas^[8].

Yra žinoma, kad natūralūs imunoreguliatoriai, tokie kaip Lentinan, padeda blokuoti šį vėžinių ląstelių signalą^[9], tad imuniteto ląstelėms yra lengviau aptikti pakitusias ląsteles.

Lentinan – Lentinula edodes grybų polisacharidas

Iš medicininės pusės Lentinula edodes (lot. Lentinula edodes) yra “sunkiasvorių” kategorijos grybas, kuris kovoja su daugeliu sveikatos sutrikimų. Šis, tūkstantmečius Rytų medicinoje naudojamas grybas, turi unikalių medžiagų. Viena iš jų – polisacharidas Lentinan, pasižymintis antibakterinėmis, antimikrobinėmis, antivirusinėmis, priešvėžinėmis bei imunitetą skatinančiomis savybėmis.

Kaip veikia Lentinan?

Lentinan jungiasi prie limfocitų paviršių, kurie aktyvuoja makrofagus, T-helperius bei NK ląsteles (natūraliąsias žudikes – (angl. natural killer (NK) cells)). Padidina antikūnių gamybą, įskaitant interleukinų (IL-2) ir interferono (IFN-g). Tuomet prasideda svetimkūnių, bakterijų, virusų ar pakitusių ląstelių “puolimas”. Šių ląstelių veikla ir sąveika ir yra tai, ką vadiname “imuninė sistema”. Taip pat, tyrimai rodo, kad šio ypatingo grybo medžiagos veiksmingos saugant nuo šalutinio radio bei chemoterapijos poveikio.

Ar Lentinan vartojimas yra “alternatyvi” (arba netradicinė) medicina?

Kai kuriose šalyse, deja, taip. Tačiau kai kuriose valstybėse, netgi tokiose stipriai išsivysčiusiose kaip Japonija, tai jau seniai nėra “alternatyvi” medicina. Japonijoje iš Lentinula edodes grybų išgautos veikliosios medžiagos yra skiriamos vėžio atveju. Naudojama prieš, per ir po chemo/radio terapijų, kadangi stabdo auglių augimą/plėtimąsi ir mažiną tikimybę, kad vėžys atsinaujins. Tiesą sakant, Japonijoje polisacharidų pagrindo papildai yra pirmaujantys preparatai, kurie yra skiriami gydant vėžį.

Kada Lentinan vartojamas?

Kaip ir minėta, kadangi Lentinan skatina/stiprina imunitetą, šis polisacharidas naudojamas nuo begalės negalavimų ir ligų.

Asmuo, labiausiai prisidėjęs prie to, kad dabar yra didžiulis susidomėjimas ir plačiai tyrinėjamos Lentinula edodes grybų veikliosios medžiagos, yra Japonų mokslų daktaras (Ph.D) Kisaku Mori. Jis dar 1936 m. įsteigė Grybų Tyrimų institutą Tokijuje. Iki pat mirties Dr. Mori dirbo su mokslininkais iš viso pasaulio ir tyrinėjo polisacharidų gydomąsias savybes. Metų metus atlikinėjęs tyrimus su žmogaus organizmu jis atrado, kad ši veiklioji medžiaga yra veiksminga gydant labai ilgą sąrašą ligų.

Iš Lentinula edodes grybo išgautos veikliosios medžiagos yra lyg “aukso puodas” tiek žmonėms, tiek jį tyrinėjantiems mokslininkams, kadangi jos pasižymi ir antivirusinėmis, ir antibakterinėmis, ir antiauglinėmis savybėmis. Nustatyta, kad pagal veikimo principus, Lentinan, veikdamas kaip imunomoduliatorius, labiausiai tinka sergantiems onkologinėmis ligomis. Po ilgai trukusių tūkstančių tyrimų buvo nustatytas šis Lentinan poveikis:

Poveikis navikui: Slopina vėžinių ląstelių dauginimąsi/augimą ^[10] Skatina vėžinių ląstelių apoptozę (vėžinių ląstelių žūtį) ^[11] Blokuoja angiogenezę (naviko kraujagyslių augimą, kad negalėtų apsirūpinti maistu) ^[11]

Poveikis imunitetui: Didina NK ląstelių aktyvumą (NK – Natural killer (Imuniteto ląstelės žudikės))^[11] Padidina citokinų gamybą (citokinai koordinuoja imuninės sistemos veiklą)^[11] Aktyvuoja makrofagus (imuniteto ląstelės)^[11] Didina LAK ląstelių aktyvumą (LAK – Lymphokine‐activated killer (atpažįsta ir naikina auglį)) ^[11] Mažina IAP (Immunosuppressive acidic protein – imunosupresinis rūgštinis baltymas (kuo mažiau, tuo geriau))^[11] Didina interleukinus susijusius su imuniteto atsaku į vėžines ląsteles.^[11] Mažina interleukinus susijusius alerginiu imuniteto atsaku (pvz.: astma) ^[11] Aktyvuoja T ląsteles (vienos pagrindinių imuniteto ląstelių kovai prieš vėžį, chemoterapija mažina jų skaičių, todėl būtina atstatyti) ^[12]

Naudojimas kartu su chemoterapija: Sustiprina chemoterapijos poveikį ^[13] Mažina chemoterapijos šalutinį poveikį ^[11] Gerina gyvenimo kokybę ^[11] Ilgina gyvenimo trukmę ^[11]

Ką reikia žinoti prieš perkant

Rinkoje gausu preparatų, kurių pavadinime figūruoja „Lentinan", tačiau skirtumai tarp jų gali būti milžiniški. Svarbiausia – ekstrakcijos būdas: biologiškai aktyvūs polisacharidai išgaunami tik naudojant vandenį. Ekstrakcija etanoliu yra pigesnė ir greitesnė, tačiau taip veikliosios medžiagos neišgaunamos. Nors ant pakuotės puikuosis gražus pavadinimas, kliniškai reikšmingo kiekio ten nebus. Kitas svarbus rodiklis, kuris privalo būti nurodytas ant pakuotės, yra standartizuotas polisacharidų kiekis (procentais). Kuo jis didesnis, tuo daugiau grybo žaliavos prireikė vienam kapsulės gramui pagaminti – tai tiesioginis koncentracijos rodiklis. Taip pat svarbi pakankama paros dozė, nes preparato efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo kiekio ir vartojimo trukmės. Trumpiausias rekomenduojamas kursas sveikatai palaikyti ir profilaktikai trunka 3 mėnesius. Esant aktyviam onkologiniam procesui, metastazėms ar vėlyvosioms ligos stadijoms, specialistai rekomenduoja ilginti vartojimo trukmę bei dozę proporcingai būklės sunkumui.

Visgi ne visi polisacharidai yra vienodi, ir tai – esminis dalykas, kurį verta suprasti prieš įsigyjant preparatą. Lentinula edodes veiklioji medžiaga Lentinan Japonijoje oficialiai patvirtinta kaip papildoma onkologinio gydymo priemonė dar 1985 metais^[11]. Tai patvirtina šimtai klinikinių tyrimų. Tai nėra tiesiog žolinis preparatas – tai valstybiniu lygmeniu pripažinta medicinos priemonė, dešimtmečiais naudojama prieš chemoterapiją, jos metu ir po jos. Lentinan veikia kaip tikslinis imunomoduliatorius: jis jungiasi prie specifinių imuninių ląstelių receptorių ir suaktyvina visą gynybinę grandinę – NK ląsteles (natūraliąsias žudikes), makrofagus, T-ląsteles, taip pat padidina interleukino IL-2 ir interferono IFN-γ gamybą^[11]. Yra ir dar vienas retai aptariamas aspektas: vėžinės ląstelės imuninei sistemai aktyviai siunčia signalus, slopinančius jos ataką („nepulk manęs"). Lentinan padeda blokuoti šiuos signalus, leisdamas imunitetui atpažinti ir sunaikinti pakitusias ląsteles^[9].

Tačiau imuninė sistema nėra vienas ginklas – tai ištisa kariuomenė, sudaryta iš skirtingų dalinių, kovojančių skirtinguose frontuose. NK ląstelės ir makrofagai tėra dalis šios kariuomenės. Dendritinės ląstelės, atliekančios imuninės sistemos instruktorių vaidmenį, nustato taikinius ir duoda komandą atakuoti. Tuo tarpu LAK ląstelės (limfokinais aktyvuotos žudikės) tiesiogiai atpažįsta ir naikina naviko ląsteles. Būtent čia svarbus antrasis iš labiausiai onkologijoje ištirtų medicininių grybų – Coriolus versicolor. Jo veiksmingumą pagrindžia šimtai nepriklausomų klinikinių tyrimų^[14]. Šio grybo veikliosios medžiagos aktyvuoja dendritines ir LAK ląsteles. Japonijoje šio grybo ekstraktai įtraukti į standartinį onkologinį protokolą nuo 1977 m., Kinijoje – nuo 1987 m.^[15]

Ką dar vartoti?

Antioksidantus. Ištyrus antioksidantų vartojimo poveikį per ir po chemoterapijos bei sulyginus 93 klinikinius tyrimus^[10] paaiškėjo, kad 70% atvejų chemoterapijos efektyvumas padidėja, 88% atvejų antioksidantų vartojimas sušvelnina chemoterapijos sukeliamą toksiškumą bei 63% atvejų pailgėja pacientų išgyvenamumo laikas.

Stipriausias natūralus žinomas antioksidantas – astaksantinas. Pasirūpinkite, kad kartu su Lentinan būtų astaksantino.

Dažniausiai užduodami klausimai