Tai dažniausiai pasitaikantis vėžys. Plaučių vėžys sudaro 11.1% visų diagnozuojamų vėžių[1]. Tai negailestingas lyderis – plaučių vėžys atsakingas už 20,6 % visų mirčių nuo vėžio (tai daugiau nei krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžiai kartu sudėjus)[1]. Kitaip sakant, jį labai sunku išgydyti, todėl (kol kas) geriausias būdas su juo kovoti – profilaktika. Dažnai plaučių vėžio simptomai gali būti panašūs į kitų ligų, todėl būtina reguliariai tikrintis. Kaip „palenkti“ statistiką į savo pusę, aptarsime vėliau.
Pagrindiniai plaučių vėžio tipai:
Smulkių ląstelių plaučių karcinoma: labai agresyvi, greitai auganti, plaučių vėžio forma, sudaro iki 20% plaučių vėžio atvejų. Ji gali būti efektyviai gydoma priešvėžiniais vaistais ir radioterapija, tačiau dažnai atsinaujina.
Nesmulkių ląstelių plaučių karcinoma: dažniausia plaučių vėžio forma, sudaro apie 80% atvejų.
Kiti neuroendokrininiai plaučių navikai: tai reta vėžio rūšis. Paprastai tai būna lėtai augantys vėžiniai navikai, kurie dažnai gali būti išgydomi.
Plaučių vėžio simptomai tiesiogiai priklauso nuo vėžio tipo ir jo vietos plaučiuose. Svarbu suprasti, kad ankstyvosiose stadijose net 2–6 % žmonių visai nejaučia jokių simptomų, todėl profilaktinė patikra yra gyvybiškai svarbi.

Tai dažniausia forma (85 %), kurios požymiai dažnai susiję su kvėpavimo takų dirginimu.
| Simptomas | Dažnumas (%) | Kodėl tai vyksta? |
|---|---|---|
| Kosulys | 45–75 % | Navikas dirgina kvėpavimo takus. |
| Svorio mažėjimas | 20–70 % | Organizmas eikvoja energiją kovai su liga. |
| Dusulys | 40–60 % | Auglys užspaudžia kvėpavimo takus ar sukelia skysčių kaupimąsi. |
| Krūtinės ląstos skausmas | 30–45 % | Vėžys pasiekia pleurą ar krūtinės sieną. |
| Kraujo atkosėjimas | 25–35 % | Navikas pažeidžia kraujagysles. |
| Kaulų skausmas | 6–25 % | Požymis, kad liga gali būti išplitusi į kaulus. |
Tai agresyvesnė forma, kuri dažniau pasireiškia sisteminiais organizmo pokyčiais ir specifiniais sindromais.
| Simptomas | Dažnumas (%) | Ypatybė |
|---|---|---|
| Kosulys | 8–75 % | Gali prasidėti staiga ir būti labai varginantis. |
| Svorio mažėjimas / Anoreksija | 18–68 % | Labai būdingas staigus apetito praradimas. |
| Viršutinės tuščiosios venos sindromas | 10–15 % | Tinimas veido ir kaklo srityje (auglys spaudžia veną). |
| Balso prikimimas | 2–18 % | Auglys pažeidžia nervą, atsakingą už balsą. |
| Pirštų pokyčiai (būgnininko lazdos) | 0–20 % | Nagai tampa išgaubti, o falangos sustorėja (deguonies trūkumo požymis). |
| Karščiavimas | 0–20 % | Dažnas dėl lydinčių plaučių uždegimų. |
Kas yra vėžys ir kokios jo priežastys yra žinoma (paveldėti genai sudaro tik labai labai mažą dalį[2]). Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra („International Agency on Research on Cancer„) yra sudariusi kancerogenų sąrašą (medžiagos, kurios sukelia vėžį). Plaučių vėžio priežastys gana paprastos, jas galima išskirti į dvi grupes:
1. RŪKYMAS – atsakingas už beveik 80-90% plaučių vėžio atvejų! Taip, rūkymo žala organizmui yra milžiniška… Be to, jei rūkote, Jums gresia ne vien vėžys, nes rūkymas įtakoja ir širdį, ir kraujagysles, ir smegenis, ir visą organizmą…
Remiantis statistika, jei „rūkymo prevencijos sistema“ veiktų efektyviai, plaučių vėžį pavyktų sumažinti net 90%! Tai kodėl ji neveikia taip, kaip turėtų? Pavyzdžiui: stichinė nelaimė kur nors egzotiškoje šalyje (potvynis, drebėjimas ir pan.), žūsta šimtas žmonių, kas vyksta? – visas pasaulis aukoja pinigus, į pagalbą vyksta kariškiai, komandos, raudonasis kryžius, siunčiamas maistas, transliuojama per žinias, linksniuojama per radiją, laikraščius ir kitas masines informavimo priemones.. „Didžiulė nelaimė“ – skamba antraštės… Bet tai kas tas šimtas žuvusiųjų prieš 2 milijonus kasmet mirštančius nuo (vien tik) plaučių vėžio? Kodėl niekas neskambina varpais? Pagal statistiką, kas antras žmogus per gyvenimą susirgs vėžiu. Ar tai normalu (turint omenyje, kad seniai žinoma, kas sukelia vėžį)?
Kokia yra siūloma sistema rūkymo mažinimui? Gąsdinimo sistema: jei rūkysi, bus vėžys (ar kita liga). Istorija įrodo, kad tokia gąsdinimo sistema neveikia. Ar žinote kodėl? Todėl, kad ji sukelia stresą! O ką daro rūkantysis veikiamas streso? – eina parūkyti. Net ir dabar tas rūkantysis, kuris skaito šį tekstą, jau jaučia norą kažkur gerklėje kviečiantį užtraukti dūmą, nors vieną dūmelį… Rūkantysis logiškai mato, kad vienintelė išeitis norint išlikti sveikam – mesti rūkyti, o tai ir vėl kelia didžiulį stresą ir noras tik stiprėja. Skirtingai nei „pripažinta rūkymo metimo programa“ nerekomenduojame pleistriukų, saldainiukų ar bet kokių kitų pakaitalų, nes nuo jų tik palaikote priklausomybę. Pasidomėkite „lengvas būdas mesti rūkyti“ ir neberūkykite be streso. Knygynuose parduodamos ir knygos lietuvių kalba.
2. Kitos medžiagos, kenkiančios Jūsų plaučiams sukelia likusį 10% vėžio atvejų. Asbestas, anglies dervos produktai, arsenas, vinilchloridas, nikelio chromatas, radono dujos, statybinės dulkės, medžio dulkės, bet kokios kilmės dulkės, dyzelinių variklių išmetamosios dujos… Ir oro užterštumas![3] Taip, kaime gyvenimo trukmė yra žymiai ilgesnė nei mieste. Automobilių išmetamos dujos turi medžiagų, kurios sukelia vėžį ir yra įtrauktos į kancerogenų sąrašą. Jei gyvenate miesto centre, rimtai susimąstykite ar „pabėgiojimas“ išeis Jums į sveikatą… Užterštumas, tai ne vien automobilių išmetamosios dujos, tai ir milžiniškos šiuolaikinės pramonės apimtys, todėl, kaip bendruomenei būtina dalyvauti ir ieškoti „žalesnių“ gamybos proceso būdų, o individualiai, tikrai būtų patartina įsivertinti užterštumą aplink gyvenamąją (ar darbo) vietą ir galbūt apsvarstyti galimybes iškeisti tą butą miesto centre į namuką šalia miesto.
Pirmiausia atliekama krūtinės ląstos rentgenograma. Nustatant plaučių vėžį šis tyrimas gana tikslus. Sergant plaučių vėžiu, krūtinės ląstos rentgenogramoje labai retai nerandama jokių pokyčių (tik 2% visų atvejų). Nepriklausomai nuo požymių krūtinės ląstos rentgenogramoje pobūdžio, pacientams rekomenduojama atlikti krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją su intravenine kontrastine medžiaga. Tikrinimui ar nėra metastazių (vėžio išsiplėtimo į kitus organus) gali būti atliekami kiti tyrimai: tomografija, scintigrafija, ultragarso tyrimai, echoskopija, spirometrija, torakoskopija ar mediastinoskopija. Tyrimus, atitinkamai pagal požymius bei paciento būklę, turi parinkti daktaras. Taikomi ir intervenciniai diagnostiniai tyrimai (pvz., bronchoskopija (į kvėpavimo takus įvedamas vamzdelis, taip inspektuojami kvėpavimo takai) ar transtorakalinė plaučių audinio biopsija).
Plaučių vėžio stadija (nustatomas ligos išplitimas) yra vertinamas tam, kad būtų parinktas tinkamas gydymas bei galima ligos prognozė (išgyvenamumas). Smulkiųjų bei nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio išplitimas (metastazės) apibūdinamas įvertinus pirminį naviką (T), plaučių vėžio metastazes sritiniuose limfmazgiuose (N) bei atokiąsias metastazes (M). Gaunama klinikinė klasifikacija (TNM). Plačiau apie plaučių vėžio stadijas
Gydymas priklauso nuo vėžio stadijos ir parenkamas atsižvelgiant į amžių, būklę ir gretutines ligas. Ankstyvos stadijos (iki 3A imtinai) gydomos operacija, po kurios gali būti skiriama adjuvantinė chemoterapija ir radioterapija. Negalint atlikti operacijos, gali būti gydoma vienu metu radioterapija ir chemoterapija. Vietiškai išplitusi liga 3A-3B gali būti gydoma skiriant chemoterapiją ir radioterapiją, o po to operuojant. Pažengusios ligos stadijos esant daug metastazių gydomos priešvėžiniais vaistais. Plačiau apie plaučių vėžio gydymą
| Stadija | 5 metų išgyvenamumas (%) |
|---|---|
| Plaučių vėžys 1A stadija | 50 |
| Plaučių vėžys 1B stadija | 43 |
| Plaučių vėžys 2A stadija | 36 |
| Plaučių vėžys 2B stadija | 25 |
| Plaučių vėžys 3A stadija | 19 |
| Plaučių vėžys 3B stadija | 7 |
| Plaučių vėžys 4 stadija | 2 |
| Stadija | 5 metų išgyvenamumas (%) |
|---|---|
| Plaučių vėžys 1A stadija | 38 |
| Plaučių vėžys 1B stadija | 21 |
| Plaučių vėžys 2A stadija | 38 |
| Plaučių vėžys 2B stadija | 18 |
| Plaučių vėžys 3A stadija | 13 |
| Plaučių vėžys 3B stadija | 9 |
| Plaučių vėžys 4 stadija | 1 |
Taip, plaučių vėžio išgyvenamumo prognozės, remiantis statistika, gan liūdnos, tačiau nepasiduokite. Juk prognozė nėra ir negali būti nulis. Jums reikia pasirūpinti patekti į tą procentą žmonių, kurie sėkmingai įveikė vėžį. Dažnai, tai nėra atsitiktinumas! Nesvarbu, kad ir aptikus metastazes plaučiuose, statistika gali būti „pakoreguota“[4], jei esate pasiruošę atsisakyti žalingų įpročių, subalansuoti mitybą bei gyvenimo būdą.
Jei norite padėti savo organizmui sveikti, sumažinti uždegimą, subalansuoti mitybą bei sustiprinti imunitetą atpažinti ir naikinti pakitusias ląsteles – vien chemoterapija, operacija ar radioterapija pasikliauti neužteks.
Lentinanas – tai iš medicininių grybų išgaunamas polisacharidas, kuris 1985 m. Japonijoje buvo oficialiai patvirtintas kaip pagalbinė priemonė onkologinėms ligoms gydyti [5]. Nuo tada Azijos šalyse jis plačiai naudojamas kaip papildoma terapija kartu su chemoterapija ir radioterapija.
Visgi svarbu suprasti, kad vieno grybo ekstraktas dažnai nėra pakankamas. Skirtingi medicininiai grybai pasižymi skirtingais veikimo mechanizmais: vieni aktyvuoja NK ląsteles (natūraliąsias žudikes), kiti stiprina makrofagų atsaką, treti veikia kaip antioksidantai [6]. Būtent todėl koncentruota kelių ekstraktų formulė yra efektyvesnė nei pavieniai ingredientai.
Be grybų polisacharidų, itin svarbus ir antioksidacinis palaikymas. Astaksantinas – stipriausias žinomas antioksidantas – padeda apsaugoti ląstelių DNR nuo oksidacinio streso, kuris ypač suintensyvėja chemoterapijos metu [7]. Formulė, sujungianti grybų polisacharidų ekstraktus su maksimalia astaksantino doze, suteikia visapusišką palaikymą organizmui.
Prevencijai ir ankstyvųjų stadijų (I–II) palaikymui rekomenduojamas mažiausiai 3 mėnesių kursas. Esant pažengusiam vėžiui, aktyvaus gydymo laikotarpiu ar atsistatant po gydymo, specialistai rekomenduoja žymiai ilgesnius, neribotos trukmės kursus didesnėmis dozėmis. Logika paprasta – imuninė sistema neatostogauja, todėl ir jos palaikymas neturėtų. Svarbiausia yra nuoseklumas be pertraukų. Kuo ilgesnis ir nuoseklesnis vartojimas, tuo ryškesni ir ilgalaikiškesni rezultatai.
Šalutinis poveikis galimas tik esant alergijai grybams (pasitaiko itin retai).
Taip pat labai svarbu: kvėpavimo pratimai (pasidomėkite Wim Hof metodu) ir sportas – nenuvertinkite fizinio aktyvumo galios.
Lentinan AXT iš Zenius Labs™ vienoje formulėje sujungia stipriausius grybų polisacharidų ekstraktus su maksimalia astaksantino doze – visapusiška pagalba imunitetui ir ląstelių apsaugai onkologinių ligų metu.
Ankstyvose stadijose plaučių vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Ligai progresuojant, gali pasireikšti nuolatinis kosulys, kraujo atkosėjimas, dusulys, krūtinės skausmas ir neaiškios kilmės svorio kritimas. Būtent todėl reguliarus profilaktinis tikrinimas yra itin svarbus, ypač rūkantiems.
Taip. Chemoterapija ir radioterapija smarkiai slopina imuninę sistemą. Koncentruoti grybų polisacharidų ekstraktai gali padėti aktyvuoti natūraliąsias ląsteles žudikes ir makrofagus. Svarbu rinktis ne paprastus miltelius, o koncentruotą kelių ekstraktų formulę, tokią kaip Lentinan AXT iš Zenius Labs™.
Anksti diagnozuotas plaučių vėžys (I–II stadija) dažnai gydomas sėkmingai, ypač taikant chirurginį gydymą. Tačiau net ir po sėkmingo gydymo atkryčio rizika išlieka, todėl ilgalaikis imuninės sistemos palaikymas ir gyvenimo būdo pokyčiai yra būtini.
Rūkymas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis apie 85 % visų plaučių vėžio atvejų. Kiti veiksniai apima pasyvų rūkymą, radoną, asbestą, oro taršą ir genetinį polinkį, nors genetika lemia mažiau nei 5 % atvejų.
Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys sudaro apie 85 % visų atvejų ir paprastai auga lėčiau. Smulkialąstelinis yra agresyvesnis, greičiau plinta, tačiau dažnai geriau reaguoja į chemoterapiją.
ChemoterapijaMityba sergant vėžiuLentinan AXT – grybų polisacharidų formulė
Lentinan AXT iš Zenius Labs™ – DNR apsauga ir imuniteto palaikymas, tai pažangi formulė, kurios kiekvienas aktyvus ingredientas kruopščiai atrinktas remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.
Įsigyti Lentinan AXT