Panikos ataka gali būti labai bauginanti. Jums gali atrodyti kad:
Visa tai vyksta jūsų galvoje, realaus pavojaus nėra, tačiau tuo metu jums tai tikrai atrodo tikra!
Kai ištinka panikos ataka, fiziškai gali pasireikšti šie fiziniai požymiai:
Žmonėms, kurie nėra “turėję” rimtesnės panikos atakos atrodo, jog tai “vaiku žaidimai” ar kažkoks “įsivaizduojamas baubas”, nors iš tikrųjų panikos atakos gali labai rimtai paveikti gyvenimą ir kasdienį funkcionavimą.
Panikos ataka (vidutiniškai) trunka 10 minučių ir pradeda blėsti. Stipri panikos ataka gali tęstis ilgiau, arba jus gali ištikti kelios panikos atakos (pasitaiko retai). Jei patiriate daug panikos atakų, jums gali būti diagnozuotas nerimo sutrikimas.
Kai organizmas pastebi, kad gresia pavojus, suaktyvina “fight or flight” („kovok arba bėk“) būseną. Išskiriami hormonai, neurotransmiteriai ir t.t. Ir tai yra labai naudinga, jei temstant, apleistoje senoje statybvietėje pastebite girtą recidyvistą mikliai besiartinantį link jūsų… su kardu rankose! Tada “kovok arba bėk” būsena labai naudinga (tikiuosi pasirinktumėte “bėk” dalį…).
Panikos ataka ištinka, kai suaktyvinama “kovok arba bėk” būsena, nors realus pavojus mums negresia.
Tuo metu staiga keičiasi neurotransmiterių ir hormonų santykis. Mažėja raminančių (GABA) ir daugėja skatinančių (adrenalino, dopamino)… Plačiau kokios yra nerimo ir panikos atakos priežastys rasite čia.
Panikos ataka kiekvienam gali ištikti skirtingu metu, net gali ištikti naktį, miegant. Panikos atakos vyksta skirtingu dažnumu bei gali kartotis kartą per mėnesį ar kelis kartus per dieną… ar net viena po kitos! Galime pastebėti, kad tam tikros vietos, situacijos ar veikla atrodytų sukelia panikos atakas. Pavyzdžiui, jos gali įvykti prieš įtemptą susitikimą, po alkoholio, po tam tikro maisto (pvz. nevisaverčio/greito) ir pan.
Mūsų organizmas visada stengiasi saugoti mus nuo pavojų, todėl, ištikus panikos atakai, kūnas “atsimena” kur ir kada (pavojus mums) įvyko arba su kokiais žmonėmis esant įvyko ir pan. Tad normalu, kad tų dalykų protas “padeda” mums ateityje vengti… Tarkime, panikos ataka užklupo vairuojant automobilį… jau du kartus. Ką daro protas? – Ogi pradedate bijoti ar nejaukiai jaustis vairuojant… ir pradedate vengti vairuoti… kol galiausiai nebevairuojate. Tai gali būti bet kas: vieta, veiksmas ar tam tikri žmonės. Panikos ataka naktį – ne išskirtinumas. Tuomet, vėlgi, gali pradėti kankinti nerimas jau vien nuo minties apie ėjimą miegoti. Kai kurie žmonės gali užsisklęsti savy, vietoj to, kad ieškotų būdų kaip gydyti panikos atakas. O būdų kaip kovoti su panikos atakomis tikrai yra!
Jei patiriate daug panikos atakų nenuspėjamu metu ir atrodytų be akivaizdžių priežasčių, jums gali būti nustatytas panikos sutrikimas. Panikos sutrikimas ir tam tikros fobijos dažnai pasireiškia kartu. Plačiau apie šį neurotransmiterių balanso sutrikimą suprasite perskaitę kas yra nerimas.
Yra keletas strategijų kurias galime pasitelkti norint suvaldyti panikos atakas.
Kai ištiks panikos ataka ką daryti jūs jau žinosite:
Svarbiausia ir pagrindinė taisyklė per panikos ataką:
Reikalingi gyvenimo būdo pokyčiai gali išgydyti ar, mažų mažiausiai, stipriai sumažinti panikos atakas ir nerimą. Cheminiai vaistai nuo panikos atakų ne visuomet yra išeitis, mat sukelia priklausomybę ir visą virtinę kitų šalutinių poveikių, prieš vartojant būtinai pasitarkite su savo gydytoju. Glicinas nuo nerimo gali nuraminti „įsibėgėjusį“ protą, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimo būdas ar geriausi vaistai nuo nerimo, labiau bandymas greitai patvarkyti situaciją.
Jūsų panikos atakų gydymas susidės iš keleto dalykų. Kokia rekomenduojama mityba, praktikos ir veiksmingi (natūralūs) vaistai be šalutinių skaitykite čia.
Kokios veikliosios medžiagos padeda nuo panikos atakų be šalutinių?
Kokios medicininių grybų medžiagos padeda smegenims augti?
—
2024 Copyright © Medix.lt
Informacija šioje svetainėje yra pateikiama tik informaciniais tikslais. Ji nėra skirta gydyti ar diagnozuoti ligas ar simptomus ir nėra skirta pakeisti gydytojų ar kitų licenzijuotų sveikatos specialistų patarimų. Mes nei tiesiogiai nei netiesiogiai nepateikiame gydymo patarimų. Jei jūs nusprendžiate gydytis, mes neprisiimame jokios atsakomybės.
Atnaujinta
