Kaip IŠTIKRŲJŲ numesti svorio?

Kodėl norint numesto svorio reikia mažinti cukraus lygį kraujyje (Ir kaip tai padaratyti)?

Svorio-metimas“Cukraus lygis kraujyje” frazę girdite labai dažnai ir galbūt manote, kad dėl to turi sukti galvą tik  sergantys diabetu… Ar iš tikro suprantate kaip jis veikia? Ar žinote, kad sureguliavus cukraus lygį kraujyje galite be didesnių pastangų numesti tuos nereikalingus kilogramus?

Tik supratę kaip veikia cukrus (gliukozė) organizme galėsite sulieknėti be didesnio vargo. Tad apie viską (trumpai) nuo pradžių.

 

Kaip-greitai-numesti-svorioCukrus kraujyje (gliukozė) yra mūsų organizmo pagrindinis kuras. Pavalgėte miltų – organizmas pasigamino iš jų cukraus, pavalgėte bulvių (krakmolo) – organizmas pasigamino iš jų cukraus, atsigėrėte pieno (laktozės) – organizmas pasigamino iš jo cukraus… Pavalgėte vaisių – organizmas pasigamino iš jų cukraus… ir t.t. Jau nekalbant, kad pavalgėte saldainių, šokolado ar uogienės… Pagal cukraus kiekį organizmas “sprendžia” kaip mes jaučiamės – pavargę ar energingi… Cukrų organizme gauname suvalgę bet kokį angliavandenių turintį maistą: vaisiai, bulvės, kruopos, miltai, pienas (ir jo produktai), limonadas, ryžiai, medus ir BETKAS, kas yra saldu… Suliekneti-be-sulciu

Svarbiausia organizmui yra balansas. Deja, jei turite nors 1 kg, kurio norite atsikratyti – vartojate per daug angliavandenių… Sumažėjus cukraus lygiui, organizmas pradeda “deginti” sukauptus riebalus kaip kurą, gamindamas “ketono” kūnus. Jei cukraus lygis aukštesnis, organizmas, insulino pagalba, neša jį į “atsargas”, taip suformuodamas “gelbėjimosi ratą” aplink jūsų juosmenį… Jei cukraus lygis per aukštas ilgesnį laiką, jūsų laukia visa virtinė problemų… Diabetas (kasa nebesugeba prigaminti reikiamo kiekio insulino, todėl jau reikia jį leistis. 422 mln. žmonių pasaulyje serga diabetu), padidėjęs cholesterolis, silpnumas, raumenų spazmai, nusilpęs regėjimas, nerimas, nuovargis ir t.t. Jau nekalbant apie tai, kad sukuriama “saldi” terpė bakterijoms ir grybams daugintis, įskaitant Kandida, kurią paskui labai sunku išguiti…

Kaip sureguliuoti cukraus lygį kraujyje?

 

Svorio metimas vyksta tada, kai jūs nevalgote, tačiau jei nevalgysite per ilgai, jūsų organizmo metabolizmo greitis sulėtės, todėl vėl pavalgius daug angliavandenių organizmas greitai atstatys prarastus riebalus… Be to, pernelyg ribojant maistą ir gyvenimas nebus jums mielas ir dietos tiesiog neveiks…

 

Pagrindinės taisyklės norint lengvai numesti svorio:

 

1.Sportuokite! Taip, atsibodusi frazė… Tačiau tai greičiausias būdas po maisto sumažinti cukraus lygį kraujyje, bet nesulėtinti apykaitos.Greiciausias-budas-numesti-svoriJums nebūtinai reikia iškart, kuo skubiausiai, užsirašyti į moderniausią sporto klubą ar pradėti ruoštis maratonui… Galite tiesiog padaryti kad ir 50 pritūpimų, namuose ar darbe… Atsilenkimų ar šuoliukų – tam nereikia nei įrangos nei pinigų, reikia tik nugalėti tinginį. Nuspręskite nesinaudoti liftu ir visuomet visur lipkite laiptais, jai kas klaus kodėl taip darote, galite pajuokauti, kad turite uždarų erdvių baimę. Niekada neieškokite laisvos vietos automobiliui pastatyti prie prekybos centro durų, atvirkščiai, važiuokite į tolimiausią kampą – ir vietos visuomet rasite ir pasportuosite grįždami su pirkiniais…

 

2. Greitai įsisavinamų angliavandenių vistiek reiks privengti (arba iškart reikia sportuoti/judėti). Kas yra greitai įsisavinami angliavandeniai? Tai aukšto GI (glikeminio indekso) produktai. GI tai greitis per kurį maistas skrandyje virsta gliukoze jūsų kraujyje. GI-indeksas

Aukščiausią GI turi skysti, saldūs produktai: bet koks limonadas, sultys, ryžių pienas, net morkų sultys ir arbata su medumi. Ir nesvarbu ar tai cukrozė, gliukozė, laktozė, fruktozė, dekstrozė ar bet kokia OZĖ, dirbtinis ar natūralus, jei saldus ir skystas – turėsite iškart eiti sportuoti arba pasipildys jūsų riebalų atsargos, kadangi cukrus milžinišku greičiu pateks į organizmą ir jūs tikrai nespėsite jo “išnaudoti”, tikrai ne sekant naujienas facebook’e…

Kas dar yra aukšto GI? Miltai (kvietiniai). Tiek to tie makaronai, tai ne didžiausias blogis, blogiau yra kai miltai kartu su cukrumi: bandelės, sausainiai, vafliukai, uogienė (kad ir naminė, močiutės) ant batono…

Ką rinktis, ką tuomet valgyti? Aišku niekas nenori taip gyventi, jeigu visą dieną reiks pusbadžiu slampinėti… Rinkitės mažesnio GI, lėčiau įsisavinamus angliavandenius (žuvis, mėsa, daržovės neribotai): pilno grūdo produktus (šiais laikais yra ir batonas ir duona iš pilno grūdo), grikiai, avižos, bulvės, pupelės… Jokių sulčių, jei norite vaisių, tai valgykite vaisių, kartu su skaidulomis, o ne gerkite jų sultis. Jei nežinote, visuomet galite “pagooglinti” koks yra vieno ar kito maisto GI.

 

3. Pamėginkite Auricula Auricularia grybo ekstraktą. Sakytum tai beveik stebuklingas medicininis grybas, kadangi pasižymi ypač plačiu veikimu organizme (visi teiginiai įrodyti tyrimais):

Šis polisacharidas sumažina gliukozės kiekį plazmoje, sumažina insulino kiekį bei gliukozę šlapime ir sumažina suvalgomo maisto kiekį.

Priešuždegiminis poveikis. Auricularia Auricula polisacharidai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, kuris sutampa su šio grybo tradiciniu naudojimu rytų kultūruose.

Stiprus antioksidacinis poveikis, stabdo senėjimo procesą. Antitrombozinis poveikis. Šie polisacharidų ekstraktai slopina trombocitų agregaciją ir didina krešėjimo laiką, kitaip tariant, skystina kraują, todėl jam lengviau “pratekėti”. Širdžiai lengviau “pumpuoti” tokį kraują, todėl Mažina cholesterolį. Įrodyta tyrimais, kad Auricularia Auricula polisacharidai sumažina bendrą kraujo cholesterolio, trigliceridų ir blogojo, mažo tankio cholesterolio kiekį kraujyje bei didina gerojo, didelio tankio cholesterolio lygį kraujyje.Auricula Auricularia ekstraktas

 

Tačiau mums svarbiausias šis tyrimas (Yuan, Zuomin; He, Puming; Cui, Jianhui; Takeuchi, Hisanao. “Hypoglycemic effect of water-soluble polysaccharide from Auricularia auricula-judae “. Bioscience, Biotechnology, and Biochemistry.), kuris nustatė, kad polisacharidas išgautas iš A. Auricula turi hipoglikeminį poveikį. Šis polisacharidas parodė, kad sumažina gliukozės kiekį plazmoje, sumažina insulino kiekį bei gliukozę šlapime ir [svarbu] sumažina suvalgomo maisto kiekį.

Tad, apibendrinant, ekstraktas iš A. Auricula, skystina kraują, mažina cholesterolį, mažina cukraus lygį kraujyje, mažina insulino kiekį bei mažina apetitą, kas sudaro visas sąlygas svorio kritimui. Be to, šis medicininio grybo ekstraktas Neturi šalutinio poveikio nebent esate alergiška(s) grybams.

Kaip ir kiek vartoti?

  • Kuo ilgiau ekstraktai vartojami, tuo geresni rezultatai (Rekomenduojama mažiausiai 2 mėn.).
  • Poveikis tiesiogiai priklauso nuo kiekio – kuo didesnės dozės, tuo didesnis efektyvumas.
  • Šalutinis poveikis gali būti, jei esate alergiškas grybams. (Pasitaiko labai retai)

 

Ką reikia žinoti prieš perkant?

Naudojami tik ekstraktai. Galima, aišku, pasiekti rezultatų ir tiesiog valgant grybus ar geriant džiovintų grybų kapsules, tačiau jų reikėtų vartoti saujomis… Lietuvoje labai populiarūs grybų papildai, tačiau sudėtyje ne ekstraktai ir grybų veikliosios medžiagos, o tiesiog “grybų milteliai” (smulkinti džiovinti grybai), tokių papildų galima gerti saujomis – būsite tik sočiai pavalgęs…

Kiekis (mg) vienoje kapsulėje. Kai tyrinėjame papildų klinikinių tyrimų medžiagą (bendrai, ne vien kalbant apie grybus) galime pastebėti, kad realiai atliekant tyrimus aktyviosios tiriamos medžiagos kiekiai būna didesni nei paskui atsiranda papildų kapsulėse. Nustatoma taip vadinama RPN (Rekomenduojama Paros Norma). Ką jau kalbėti apie tai, kaip dažnai būna, kad veikliosios medžiagos organizmas galimai pasisavina pvz. 50%… Tai kiek paskui jums reikalingos papildyti medžiagos realiai gaunate? Įspėjimas: kai kurių papildų padauginti tikrai pavojinga (pvz. geležies).

Naudojami ekstraktai tik vandens pagrindu. Tik tokiu būdu išgauti ekstraktai maksimaliai išsaugo/išlaiko reikalingas medžiagas ir junginius. Dar būna ekstraktai alkoholio pagrindu – tokiu atveju gamybos procesas yra pigesnis ir greitesnis. Dažniausiai ant papildų pakuotės yra rašoma jei ekstraktas yra gautas vandens pagrindu. Jei apie tai neužsimenama – greičiausiai ekstraktas alkoholio pagrindu.

Polisacharidų kiekis. Reikia (akivaizdu) didžiausio kiekio. Kuo didesnis (procentaliai) polisacharidų kiekis, tuo daugiau grybų reikėjo gamybos metu išgauti veikliąją medžiagą iš grybo.. Būna 5%, 10%, 15%, 30% (labai retai ir daugiau). Savaime suprantama 30% yra 6 kartus veiksmingesnis nei 5%. Polisacharidų kiekis taip pat turi būti parašytas ant pakuotės. Jei išvis nėra parašyta, galite būti tikri – greičiausiai bus nedaugiau nei 5%.. Arba tai net ne ekstraktas, o paprasčiausiai smulkintas džiovintas grybas.

Naudingos nuorodos:

PIRKTI A. Auricula rasite ČIA

 

Kitos nuorodos:
 

Kas yra vėžys ir kaip pagyti?
Chemoterapija ir šalutiniai poveikiai
Kaip sumžinti cholesterolį?
Kur gauti kokybiškų papildų?

Tyrimai ir naudota literatūra:

Yoona, Seon-Joo; Yub, Myeong-Ae; Pyunb, Yu-Ryang; Hwangb, Jae-Kwan; Chuc, Djong-Chi; Juneja, Lekh Rajc; Mourão, Paulo A. S. (2003). “The nontoxic mushroom Auricularia auricula contains a polysaccharide with anticoagulant activity mediated by antithrombin”

Zhang, Z. Y. Wang, Z. Zhang and X. Wang, “Purified Auricularia Auricular-Judae Polysaccharide (AAP I-a) Prevents Oxidative Stress in an Ageing Mouse Model,” Carbohydrate Polymers, Vol. 84, No. 1, 2011, pp. 638- 648

Chen, Y. Luo, B. Ji, Y. Li, Y. Guo, W. S and Z. Xiao, “Effect of Polysaccharide from Auricularia Auricula on Blood Lipid Metabolism and Lipoprotein Lipase Activity of ICR Mice Fed a Cholesterol-Enriched Diet,” Journal of Food Science, Vol. 73, No. 6, 2008, pp.

Ikekawa, Tetsuro; Uehara, Nobuaki; Maeda, Yuko; Nakanishi, Miyako; Fukuoka, Fumiko (1968). “Antitumor activity of aqueous extracts of ediblemushrooms”. Cancer Research 29 (3): 734–5.

S. Kho, S. Vikineswary, N. Abdulah, U. R. Kuppusamy and H. I. Oh, “Antioxidant Capacity of Fresh and Processed Fruit Bodies and Mycelium of Auricularia Auricula-Judae (Fr.) Quél,” Journal of Medicinal Food, Vol. 12, No. 1, 2009, pp. 167-174.

Yuan, Zuomin; He, Puming; Cui, Jianhui; Takeuchi, Hisanao (1998). “Hypoglycemic effect of water-soluble polysaccharide from Auricularia auricula-judae Quel. on genetically diabetic KK-Ay mice”. Bioscience, Biotechnology, and Biochemistry 62 (10): 1898–1903

Wu, Z. Tan, H. Liu, L. Gao, S. Wu, J. Luo, W. Zhang, T. Zhao, J. Yu and X. Xu, “Chemical Characterization of Auricularia Auricula Polysaccharides and Its Pharmacological Effect on Heart Antioxidant Enzyme Activities and Left Ventricular Function in Aged Mice,” International Journal of Biological Macromolecules, Vol. 46, No. 3, 2010, pp. 284-288.

Luo, G. Chen, B. Li, B. Ji, Y. Guo and F. Tian, “Evaluation of Antioxidative and Hypolipidemic Properties of a Novel Functional Diet Formulation of Auricularia Auricula and Hawthorn,” Innovative Food Science and Em- erging Technologies, Vol. 10, No. 2, 2009, pp. 215-221.

K. Glass and J. L. Witztum, “Atherosclerosis. The Road Ahead,” Cell, Vol. 104, No. 4, 2001, pp. 503-516.

Giugliano, “Dietary Antioxidants for Cardiovascular Prevention,” Nutrition Metabolism and Cardiovascular Diseases, Vol. 10, No. 1, 2000, pp. 38-44.

Shahidi, “Functional Foods: Their Role in Health Promotion and Disease Prevention,” Journal of Food Science, Vol. 69, No. 5, 2004, pp. 146-149.

Luo, G. Chen, B. Li, B. Ji, Z. Xiao and F. Tian, “Dietary Intervention with AHP, a Functional Formula Diet, Improves Both Serum and Hepatic Lipids Profile in Dyslipidemia Mice,” Journal Of Food Science, Vol. 74, No. 6, 2009, pp.

S. Fan, S. H. Zhang, L. Yu and L. Ma, “Evaluation of Antioxidant Property and Quality of Breads Containing Auricularia Auricula Polysaccharide Flour,” Food Chemistry, Vol. 101, No. 3, 2006, pp. 1158-1163.

C. Kaliora, G. V. Z. Dedoussis and H. L. Schmidt, “Di- etary Antioxidant in Preventing Atherogenesis,” Atherosclerosis, Vol. 187, No. 1, 2006, pp. 1-17.

Chen, Y. Luo, B. Ji, B. Li, W. Su, Z. Xiao and G. Zhang, “Hypocholesterolemic Effects of Auricularia Auricula Ethanol Extract in ICR Mice Fed a Cholesterol-Enriched Diet,” 2010

Misaki, A.; Kakuta, M.; Sasaki, T.; Tanaka, M.; Miyaji, H. (1981). “Studies on interrelation of structure and antitumor effects of polysaccharides: antitumor action of periodate-modified, branched (1→3)-β-D-glucan of Auricularia auricula-judae, and other polysaccharides containing (1→3)-glycosidic linkages”. Carbohydrate Research 92 (1): 115–29

Francia, Christelle; Rapior, Sylvie; Courtecuisse, Régis; Siroux, Yves (1999). “Current research findings on the effects of selected mushrooms on cardiovascular diseases”. International Journal of Medicinal Mushrooms 1: 169–72.

Barclay AW et al. Glycemic index, glycemic load, and chronic disease risk—a meta-analysis of observational studies. Am J Clin Nutr 2008; 87: 627–37.

Boden G et al. Effect of a low-carbohydrate diet on appetite, blood glucose levels, and insulin resistance in obese patients with type 2 diabetes. Annals of Internal Medicine 2005; 142: 4030441.

Brownlee M. The pathology of diabetic complications: a unifying mechanism. Diabetes 2005; : 1615-1625.

Djoussé L, Gaziano JM.. Dietary cholesterol and coronary artery disease: a systematic review. Atheroscler Rep 2009; 11(6): 418-22.

Eaton SB et al. Stone agers in the fast lane: chronic degenerative diseases in evolutionary perspective. Am J Med 1988; 84: 739-749.

Esposito K et al. Inflammatory cytokine concentrations are acutely increased by hyperglycemia in humans: role of oxidative stress. Circulation 2002; 106: 2067-2072.

Greco TP et al. xidized-LDL/beta(2)-glycoprotein I complexes are associated with disease severity and increased risk for adverse outcomes in patients with acute coronary syndromes. Am J Clin Path; 133: 737-743.

Halton TL et al. Low carbohydrate diet score and risk of cardiovascular disease in women. New England Journal of Medicine 2006; 355: 1991-2002.

Jakobsen MU et al. Intake of carbohydrates compared with intake of saturated fatty acids and risk of myocardial infarction: importance of the glycemic index. Am J Clin Nutr 2010; 91: 1764-8.

Mente A et al. A systematic review of the evidence supporting a causal link between dietary factors and coronary heart disease. Archives of Internal Medicine 2009; 169(7): 659-69.

Siri-Tarino PW et al. Saturated fat, carbohydrate, and cardiovascular disease. Am J Clin Nutr 2010.

Welsh JA et al. Caloric sweetener consumption and dyslipidemia among US adults. JAMA 2010; 303(15): 1490-1497.

Westman EC et al. Low-carbohydrate nutrition and metabolism. Am J Clin Nutr 2007; 86: 276-84.

Willett, W. The Great Fat Debate: Total Fat and Health. J Am Diet Assoc 2011; 111(5): 660-662.

 

Grįžti į viršų

Shares

Suprantame - tokie išsišokimai erzina, tačiau jei patinka tai, ką skaitote - Padėkite mums augti!

Spustelėkite Facebook "Like". Ačiū!